Apkaltą apibrėžiančių Seimo statuto nuostatų atitikimą Konstitucijai KT nagrinėjo grupės opozicijai opozicijai priklausančių konservatorių bei liberalų prašymu.
Jų nuomone, Konstitucijos neatitinka Seimo statuto norma, kad apkaltos procesas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims pradedamas dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas.
Tuo metu minėtame Konstitucijos straipsnyje tėra nurodyta, kad „prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą“.
Anot kreipimosi į KT autorių, yra pakankamo pagrindo teigti, kad Seimo statute nepagrįstai pakeista ir susiaurinta apkaltos proceso taikymo galimybė, nes pagrindiniame šalies įstatyme nekalbama, kada nusikaltimas turėtų būti padarytas – ar einant pareigas, ar gali būti nusikalsta ir anksčiau.
Seimo opozicija į KT dėl apkaltos procedūrų kreipėsi pernai, dar praėjusią kadenciją, kai Lietuvos apeliacinis teismas vasario pradžioje tuometinį parlamentarą „darbietį“ Vytautą Gapšį išteisino dėl sukčiavimo, tačiau pripažino kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Apeliacinio teismo nuosprendis buvo susijęs su V. Gapšio veikla 2005-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.
Vėliau parlamento opozicija inicijavo V. Gapšiui apkaltos procesą, tačiau po KT atsakymo, kad negali vertinti V. Gapšio veiksmų, kurie buvo atlikti iki jam duodant Seimo nario priesaiką, jo eiga sustojo.
V. Gapšys dar po keleto mėnesių atsistatydino iš Seimo dėl teisėsaugos įtarimų paėmus 25 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.