K. Saja su J. Marcinkevičiumi buvo kaimynai. Prieš porą trejetą mėnesių jis prisiminė lankęsis J. Marcinkevičiaus namuose. „Ilgai kalbėjome apie jo knygą „Pažadėtoji žemė“, paskui signatarų klubo vardu paprašiau, kad sukurtų tekstą Sausio 13-osios aukoms. Buvo ginčų dėl tos lentos, ir tai, ko gero, buvo paskutinės J. Marcinkevičiaus eilutės, kurias galėsite eidami pro Seimo pagrindinių rūmų duris perskaityti“, - kalbėjo K. Saja.
Rašytojas prisiminė vienoje laidoje kilusį ginčą dėl J. Marcinkevičiaus apysakos „Pušis, kuri juokėsi“. Minėtoje laidoje K. Saja dalyvavo su literatūrologu Vytautu Kubiliumi.
„Kai kas manęs nesuprato – pasakiau, kad J. Marcinkevičių gerbiu tokį, koks jis yra. Statydamas katedrą savyje, kaip ir kiekvieną katedrą, jis pradėjo nuo pamatų, o pamatų duobės ne visada būna gražios. Bet ar dabar reikėtų kalbėti apie tai? Buvo tokių, kurie nenorėjo pripažinti jokios klaidelės. Jis nebuvo Dievas – buvo be galo talentingas, tėvynę mylintis žmogus ir kad tėvynė, tauta jo taip gedi, vadinasi, ji gyva“, - sakė K. Saja.
Tuo metu prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad J. Marcinkevičiaus netektis – visos tautos skausmas.
„Aš, manau, lygiai taip pat išgyvenu kaip ir visa tauta, nes tai yra ne asmeninis, o visos tautos skausmas. Aš manau, kad jo balsas, žadinęs tautą į laisvę, niekada nebus pamirštas ir skambės Lietuvos ateities kartoms“, - teigė V. Adamkus.