Kremliaus atakos Sirijoje: B. Obama atrodo likęs kvailio vietoje

Norint sutarti su Rusija dėl Sirijos, JAV gali tekti vis dažniau atsižvelgti į šios šalies interesus, kurie pirmiausia susiję su posovietine erdve, atkreipia dėmesį Rytų Europos studijų centro ekspertas politologas Linas Kojala. Jo teigimu, tai gali kelti dilemų ir Lietuvos saugumui.

Karo studijų eksperto Deivido Šlekio pastebėjimu, Rusijos veiksmai Sirijoje, pradėti būtent po Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos, kurioje buvo susitarta dėl veiksmų derinimo, rodo, kad Rusija bando pažeminti JAV. Jo tvirtinimu, kvailio vietoje tokiu atveju lieka JAV prezidentas Barackas Obama.

D. Šlekys: Rusija Sirijoje žaidžia kitą žaidimą

Anot D. Šlekio, Rusijos buvimas kare Sirijoje pakeitė tai, kad anksčiau Rusija vaidino vaidmenį tik prie diplomatinio stalo, o dabar ji persikėlė ir prie karinio derybų stalo. Nuo šiol, norint priimti sprendimą dėl veiksmų Sirijoje, į tai turės būti įtraukta ir Rusija.

„Tai – didesnis matomumas, didesnė propaganda (bent jau Rusijos vidaus auditorijai). Tai reiškia, kad Rusija, kaip Šaltojo karo laikais, tapo kone pagrindiniu žaidėju. Kartu su amerikiečiais ji sprendžia, kam gyventi, o kam mirti. Bent jau sukuriama tokia regimybė. Kiek realiai taip yra – kita istorija, bet kartais užtenka regimybės“, – LRT radijui sakė D. Šlekys.

Jo tvirtinimu, Vakarai kol kas atrodo sutrikę ir tik svarsto apie atsako formas, kurias galima būtų panaudoti Sirijoje, todėl Rusijos įvaizdis šiuo metu geresnis, atrodo, kad ji veikia operatyviau. D. Šlekys priduria, kad situaciją į kitą pusę pakreipia nebent tai, kad Rusijos atakos, palyginti su Vakarų, pražudo daugiau civilių.

„Patys rusų ekspertai paminėjo, kad naudojamos 30 metų senumo bombos. Jos nepataiko tiksliai, vadinasi, krinta, kur nori. Žūsta daugiau civilių negu nuo Vakarų atakų, todėl iš karto Vakarų žiniasklaidoje pasipylė pranešimai, kad tai padidins pabėgėlių skaičių Europoje. Rusai bombarduoja ką nori, kaip nori, vadinasi, bombos krinta ant civilių namų, žmonės dar labiau pradės bėgti iš Sirijos“, – pastebi D. Šlekys.

Karo studijų ekspertas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atakuojamos ne „Islamo valstybės“ erdvės, o Sirijos opozicijos. „Vadinasi, tai – kitas žaidimas. Ši karinė operacija kol kas neduoda matomo, apčiuopiamo rezultato, bet ji konstatuoja paprastą faktą – rusai yra, jie kaunasi“, – teigia D. Šlekys.

L. Kojala: tai – naujos valstybės kūrimo procesas

L. Kojala pabrėžia, kad savo veiksmais Sirijoje Rusija kol kas nesiekia jokio kompromiso su Vakarais. Jo teigimu, net Vladimiras Putinas savo kalbose akcentuoja, kad yra vienintelis įmanomas konflikto sprendimo variantas – toliau išsaugoti Basharo al-Assado valdžią.

„Tai nepriimtina pozicija Vakarams, nes B. al-Assadas – diktatorius, kuris susikompromitavo panaudojęs cheminį ginklą ir sukėlęs konfliktą, pareikalavusį beveik 300 tūkst. Sirijos gyventojų gyvybių. Akivaizdu, kad tai fundamentalus nesusitarimas tarp dviejų skirtingų pusių ir kol kas nėra aišku, koks būtų kompromisinis variantas“, – aiškina L. Kojala.

Anot jo, norint išspręsti konfliktą Sirijoje, reikia galvoti apie pereinamąjį laikotarpį, nes B. al-Assadas negalės pasitraukti iš karto. L. Kojala priduria, kad, nepaisant to, Vakarai ilgalaikės Sirijos politinės ateities nesieja su šiuo diktatoriumi.

„Žinoma, situaciją komplikuoja kelios aplinkybės. Visų pirma, opozicija nėra vieninga. Antra, turime teroristinę grupuotę – „Islamo valstybę“, trečia – B. al-Assadas kontroliuoja tik nedidelę dalį Sirijos teritorijos. Tai bus ne tik konflikto sprendimas, bet apskritai naujo politinio vieneto ar naujos valstybės kūrimo procesas“, – įsitikinęs L. Kojala.

Politologo tvirtinimu, nors manoma, kad aktyviu įsitraukimu į Sirijos konfliktą Rusija bando nukreipti dėmesį nuo savo veiksmų Ukrainoje, Rusija turi ir strateginių tikslų, nesusietų su Ukraina. Pasak. L. Kojalos, Rusija visų pirma bando sutvirtinti savo pozicijas Vidurio Rytuose.

„Svarbu akcentuoti, kad Rusijai svarbu įgyti didesnį svorį tarptautinėje politikoje. Šiuo atveju su Rusija reikia kalbėtis ir ji suprantama kaip svarbi sąjungininkė arba bent jau veikėja sprendžiant esminės svarbos problemą. Kai esi svarbus veikėjas, sprendžiant vieną iš strateginės svarbos klausimų, į tave nuolaidžiau žiūrima Ukrainos krizės kontekste. Tai turbūt susiję ne tiek su dėmesio nutraukimu, kiek su svarba ir kompromisų paieška“, – svarsto L. Kojala.

Už aktyvesnį bendradarbiavimą prašys švelninti sankcijas

L. Kojala įsitikinęs, kad Rusija bandys reikalauti, jog, norint aktyvesnio bendradarbiavimo ar aktyvesnio problemos sprendimo būdo, reikėtų, pavyzdžiui, nutraukti arba sušvelninti ekonomines sankcijas. Jam antrina D. Šlekys, kurio teigimu, Rusijos veiksmai Sirijoje rodo ryžtingumą. Be to, karo eksperto nuomone, jie yra apgalvoti, o atakų rengimas būtent šiuo metu yra JAV pažeminimas.

„Susitikęs su prezidentu B. Obama, V. Putinas lyg ir sutarė koordinuoti Rusijos ir Amerikos oro pajėgų antpuolius. Vos baigėsi JT Generalinės Asamblėjos posėdžiai, rusai pradėjo atakuoti. Akivaizdu, kad jie visiškai nekoordinuoja savo veiksmų su amerikiečiais, jų neperspėja. Vadinasi, daro priešingai, negu pažadėjo. Iš tiesų kvailio vietoje atrodo prezidentas B. Obama, o ne V. Putinas“, – sako D. Šlekys.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir L. Kojala. Pasak jo, jau ilgai kalbama apie tai, kad B. Obamos užsienio politika nėra ta, kuri duoda rezultatų, ypač tokių, kurių buvo tikimasi prieš jam tampant prezidentu. Politologo tvirtinimu, akivaizdu, kad Rusija bando tuo pasinaudoti.

„Maskvos siekis visada buvo toks pat – kurti daugiapolį pasaulį, kuriame yra kelios didžiosios galios, kurios tarpusavyje išsidalina interesų zonas, pernelyg nesikišdamos viena į kitos reikalus. Iki šiol situacija buvo šiek tiek kitokia“, – teigia L. Kojala.

Jis akcentuoja, kad JAV lyderystės svyravimas kelia nerimą, nes JAV yra pagrindinis NATO saugumo garantas – didžiausia pasaulio karinė galia. „Akivaizdu, kad, jeigu jai teks ieškoti vis daugiau konsensuso su Rusija, vis dažniau sėsti prie vieno stalo su V. Putinu ir atsižvelgti į interesus, kurie, natūralu, pirmiausia susiję su posovietine erdve ir kitais regionais, tuomet tai gali kelti klausimų ir dėl Lietuvos saugumo“, – sako L. Kojala.