Tačiau lieka neatsakytų klausimų: kaip iki to buvo prieita specialistų lankomoje šeimoje ir kas laukia traumuotų vaikų.
Siaubingą minėtos šeimos istoriją DELFI aprašė prieš metus. Tėvas su pirmąja žmona susilaukė 9 vaikų, tačiau ji mirė nuo vėžio. Tuomet į namus atėjo velionės sesuo su savais vaikais. Taip šeimoje atsirado keliolika vaikų.
Praėjusiais metais į viešumą išlindo, kad daugiavaikėje šeimoje brolis su įbroliu seksualiai išnaudojo mažametę seserį – šešiolikmetė pagimdė ir atsidūrė globos namuose.
Pilnametis jos prievartautojas brolis galiausiai nuteistas 6 metams nelaisvės, o nepilnametis įbrolis baudžiamosios atsakomybės išvengė – pateko į socializacijos centrą. Tuomet buvo neaišku, nuo ko nėščia kiek vyresnė, protiškai atsilikusi sesuo. Tą teisėsaugai pavyko išsiaiškinti – už grotų sėdo mergaitės patėvis. Neįgali mergina dabar globos namuose augina kūdikį. Kūdikį nuo draugo pagimdė ir kita šeimoje augusi 16-metė sesuo.
Žagino ir prievartavo namuose
Kupiškio rajono apylinkės teismas patėvį nuteisė penkerių metų laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose. Vyras pripažintas kaltu pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl nepilnamečio žaginimo, seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Iš patėvio mergaitei priteista 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kaip rašoma teismo nuosprendyje, vyras 2014-2015 m. namuose, žinodamas, kad nukentėjusioji nepilnametė, pasinaudojo jos bejėgiška būkle dėl vidutinio protinio atsilikimo ir ne mažiau kaip keturis kartus įvairiais būdais seksualiai ją prievartavo.
Anot teismo, minėtas vyras, žagindamas ir seksualiai prievartaudamas dėl protinio atsilikimo bejėgiškos būklės podukrą, sutrikdė nukentėjusios psichinę sveikatą, padarė nukentėjusiai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Patėvis prisipažino tik iš dalies – jis aiškino tik kartą su ja turėjęs lytinių santykių, o psichikai žalos nepadaręs, „kadangi ji nuo vaikystės buvo mušama, jau buvo tokio protelio“. Be to, tvirtino patėvis, podukra prie jo pati lindo, kvietė į lovą, yra atėjusį į pirtį.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausiama nepilnametė sakė bijanti mamos, nes ši už liudijimą teisme jos grasina atsisakyti. Motina siekė, kad mergaitė pati prisiimtų kaltę.
Atlikta DNR ekspertizė patvirtino nukentėjusiosios žodžius – vaikas gimė nuo patėvio. Dabar mergaitė vaiką prižiūri su globos namų darbuotojo pagalba, nes nesiorientuoja nei laike, nei erdvėje – nepažįsta net valandų.
Tiesa, šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs - patėvis apskundė nuosprendį, prašo jį išteisinti dėl prievartavimo, sveikatos sutrikdymo ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
Stebisi savivaldybės abejingumu – bijo negarbės?
„Patėvis nuteistas – teisingumas įvykdytas. Bet kaip prie tokios situacijos prieita? Kodėl asmenims, neturintiems įgūdžių, galimybių, patikėtas toks vaikų būrys?! Kelia šiurpą visa virtinė šią šeimą lydinčių ikiteisminių tyrimų, teismo procesų – broliai prievartavo mažametę seserį, nepilnametė pagimdė nuo patėvio vaikelį, kitos nepilnametės sūnaus tėvystė net nebuvo nustatyta“, – DELFI stebėjosi Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė K. Mišinienė.
Ne mažesnį sutrikimą Caritui kelia ir atsakingų Kupiškio rajono savivaldybės tarnybų elgesys. Pasak K. Mišinienės, kažkada minimos šeimos atžvilgiu priimti neteisingi sprendimai yra tarsi nediskutuojami, bet koks suabejojimas jais lydimas skundų bei atviro pykčio.
„Gaila, kad šiandien didžiulės pastangos yra mestos į tai, „kas nutekino Caritui informaciją“, sutrikusiai vaikų motinai aiškinama, kad „jei ne Caritas, nebūtų to triukšmo, nebūtų problemų“. Tačiau kokią pagalbą gavo ir gauna mažesnieji vaikai? Juk tie tvirkinimai, prievartavimai vyko jų akivaizdoje, galima tik įsivaizduoti, kokia atmosfera ir tarpusavio bendravimas yra šioje nelaimingoje šeimoje, jei visi suaugusieji dėl bėdų kaltina ... prabilusias mergaites ar nevyriausybinę organizaciją“, – kalbėjo pašnekovė.
K. Mišinienė nesiima prognozuoti, kokie būtų vaikų likimai, jei vis tik jų globa būtų buvusi patikėta valdiškoms institucijoms. Jos teigimu, šiandien kalbame apie didelėje šeimoje suluošintus vaikus.
Panašiai mano Kupiškio rajono tarybos narė Vilija Morkūnaitė. Pasak jos, minėtos šeimos situacija aptarta tarybos posėdyje. V. Morkūnaitei susidaro įspūdis, kad atsakingiems specialistams trūksta kompetencijos, o probleminius atvejus siekiama nuslėpti.
„Vangiai. Vengiama apie tai šnekėti, tarsi norima kažką nuslėpti. Ir ne tik dėl šio atvejo. Ir apskritai šios tarnybos darbas daugiau administracinis, prevencijos, realios pagalbos, mano supratimu, yra minimaliai. Tokiu atveju kaip šis kartais atrodo, kad nėra kompetencijos tinkamai sureaguoti, o jei kažkas kitas į neveikimą pabaksnoja, pradedama slėpti, visuomenės akyse norima padoriai atrodyti“ – vaiko teisių specialistų veiklą komentavo V. Morkūnaitė.
Savivaldybė ginasi: lankė dažnai ir dirbo su motina
Ar minėtos šeimos vaikais šiandien tinkamai pasirūpinta, DELFI klausė Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Mariaus Mališausko.
„Tai neeilinė situacija, minėtai šeimai dėmesys buvo sustiprintas – padaugėjo apsilankymų, vyko individualus darbas su motina, rezultatai dėl įvairių priežasčių tai pagerėdavo, tai vėl pablogėdavo. Prieš keletą savaičių buvo toks įvykis, kad visi vaikai paimti į globos namus. Mama ėmė ir išvažiavo“, – apie tai, kad galiausiai visi vaikai paimti iš šeimos, informavo M. Mališauskas.
Jo tvirtinimu, šeima nebuvo palikta be priežiūros – ją prižiūrėjo du socialiniai darbuotojai, šeimą gerai žinojo Vaiko teisių apsaugos skyrius. „Sunku kažką komentuoti, negaliu teigti, kad buvo per mažai dėmesio“, – biurokratų atsakomybės neįžvelgia administracijos direktorius. Jis sako kalbėjęsis su atsakingais pareigūnais, kad šiai bei kitoms šeimoms būtų skirta daugiau dėmesio.
Kupiškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Urbonavičienė sakė pagal Nepilnamečių apsaugos ir Asmens duomenų įstatymus negalinti atskleisti šeimą identifikuojančių duomenų.
„Situacija Jūsų minimoje šeimoje neeilinė, sprendžiant iškilusias problemas, organizuojant pagalbą, priimant sprendimus, buvo bendradarbiauta ne tik su socialiniais partneriais, bet ir konsultuotasi su Vaiko raidos centro, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais, apie situaciją šeimoje buvo informuojami rajono savivaldybės vadovai“, – atsakyme teigia N. Urbanavičienė.
Ji atskleidė liūdną Kupiškio rajono statistiką: rajone yra 141 socialinės rizikos šeima, kurioje auga 293 vaikai. 55 šeimos įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, 72 – dėl girtavimo, 4 – dėl valstybės skiriamos paramos naudojimo ne vaiko interesams, 2 – dėl nustatytos vaikui laikinosios globos (rūpybos), 5 – dėl tėvams ribotos tėvų valdžios ir vaikui nustatytos nuolatinės globos (rūpybos), 4 – dėl kitų priežasčių. Šiais metais rajone įvyko 17 atvejų, kai vaikai galimai patyrė smurtą: 7 – fizinį, 10 – psichologinį. Seksualinio smurto atvejų nebuvo.
N. Urbanavičienės aiškinimu, visi socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai kėlė kvalifikaciją mokymuose, iškilus problemoms šeimoje, bendradarbiaujama su socialiniais partneriais, stengiamasi užtikrinti geriausius vaiko interesus ir išnaudoti visas galimybes ieškant efektyvių problemos sprendimo būdų.