Kaip teigiama penktadienį išplatintame Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pranešime spaudai, apibendrinus upinių mašalų Byssodon maculatus tyrimus, pastebėta, kad nuo 1999 metų, kuomet Nemune imtas purkšti biologinis preparatas "Vecto Bac", iki šių metų lervų gausumas sumažėjo atitinkamai nuo 3,4 tūkst. iki 191 lervos viename kvadratiniame decimetre vandens augalų ploto.

Biologinis preparatas naikina kraujasiurbių mašalų lervas, nesunaikindamas kitų vandens organizmų. Pasak pranešimo spaudai, upinių mašalų gausa Lietuvoje didėjo iki 1999 metų, o po efektyvaus biologinio preparato panaudojimo lervų gausumas kasmet mažėjo.

Tarnybos teigimu, siekiant apsaugoti Lietuvos teritoriją nuo kraujasiurbių mašalų antplūdžio, biologinį preparatą būtina panaudoti Baltarusijos teritorijoje, tačiau dėl biurokratinių sunkumų praėjusiais metais to padaryti nepavyko.

Šiemet leidimas preparato panaudojimui Baltarusijos teritorijoje gautas ir ketvirtadienį jis buvo panaudotas Gardino srityje, ties Mastai ir Luna gyvenvietėmis.

Lietuvoje biologinis preparatas efektyviai panaudotas gegužės 19 dieną. Praėjus 5 dienoms lervų mirtingumas ties Druskininkais ir Liškiava siekė 99 proc. Su Nemuno vandeniu atplaukęs preparatas iš Gardino srities, paveiks dalį likusių gyvų kraujasiurbių mašalų lervų.

Šiais metais Vyriausybė, siekdama užtikrinti šiuose rajonuose normalias darbo ir gyvenimo sąlygas, kaip ir pernai, skyrė 270 tūkst. litų Alytaus apskrities viršininko administracijai. Už šias lėšas perkamas ir naudojamas biologinis preparatas upiniams mašalams naikinti, padengiamos jo poveikio tyrimų išlaidos.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Pietų Lietuvoje kraujasiurbių mašalų pagausėjo 1992 metais, o 1996 metais jų populiacija pasiekė didžiausią gausą. 1998 metais atlikti išsamūs tyrimai parodė, kad žmones ir gyvulius Alytaus apskrityje puola kraujasiurbiai mašalai Byssodon maculatus.

Daug rečiau ir tik atskirose vietovėse žmones puola kitų rūšių upiniai mašalai. Didžiausios šios rūšies našalų veisyklos buvo aptiktos Nemuno vidurupyje, aukščiau Prienų rajono. Populiacijos epicentras - Nemuno atkarpoje nuo Augustavo kanalo (Baltarusija) iki Merkinės (Varėnos rajone). Pučiant palankiam vėjui, skraidantys mašalai paplinta nuo veisyklų per 30 ar net 70 kilometrų.

Upiniai mašalai ritasi gegužės viduryje, o birželio pradžioje jie kyla iš vandens, ieškodami žmonių ir gyvulių kraujo. Biologinis preparatas "Vecto Bac" perkamas iš vienintelės Lietuvoje šiuo preparatu prekiaujančios bendrovės - JAV kompanijos ABBOTT LAB atstovo Lietuvoje - uždarosios akcinės bendrovės "Biopolis".

Nuo kraujasiurbių mašalų labiausiai kenčia žmonės, naminiai ir laukiniai gyvuliai. Apsisaugojimo priemonių nuo šių mašalų nėra, o vienintelė paguoda yra ta, kad jie neskrenda į patalpas.

Specialistai nerekomenduoja poilsiauti prie upių, ypač tiems, kurių silpnesnė imuninė sistema, nes mašalų suleistas antigenas gali sukelti karščiavimą bei alergiją. Kiekvienais metais nuo vabzdžių labiausiai kenčia Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Alytaus, dalis Šalčininkų, šiek tiek - Vilniaus, Prienų, Kauno rajonai.