Kovo 11-sios signatarai negauna darbo

 (8)
Tris kadencijas Seime praleidę Nepriklausomybės akto signatarai krikščionis demokratas Algirdas Patackas ir centristas Egidijus Bičkauskas patyria rimtų sunkumų, ieškodami darbo.
Kaip pranešė "Lietuvos rytas", 57-erių metų A. Patackas ketina registruotis darbo biržoje. Aštriomis kalbomis, ginančiomis krikščioniškąją moralę, pagarsėjęs kaunietis eksparlamentaras jaunystėje yra išbandęs nemažai darbų.

A.Patackas, prieš 1990 metais tapdamas Atkuriamojo Seimo nariu, dirbo miško darbininku. 1966-aisiais Kauno politechnikos institutą baigęs inžinierius technologas A.Patackas yra dirbęs Kauno radijo gamykloje, Jonavos azotinių trąšų gamykloje, Lietuvos mokslų akademijoje, Geologijos mokslinio tyrimo institute, aukštosiose Kauno mokyklose dėstęs etiką, kultūros filosofiją ir baltų kultūrą.

Anot dienraščio, A. Patackas bandė ieškoti darbo Kaune keliose valstybinėse institucijoje ir įmonėse, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė.

Tuo tarpu buvusiam vienam Centro sąjungos lyderių, signatarui E. Bičkauskui nepavyksta įsidarbinti diplomatinėje tarnyboje, nes jis negali įrodyti turįs diplomatinio darbo stažo.

Kaip pranešė "Lietuvos žinios", beveik trejus metus Lietuvos faktiniu ambasadoriumi Maskvoje dirbęs Egidijus Bičkauskas tik teisme gali įrodyti, kad turi diplomatinio darbo stažą.

1990 metais premjerė Kazimiera Prunskienė paskyrė jį Lietuvos Vyriausybės nuolatiniu atstovu Maskvoje, o užmezgus diplomatinius santykius su Rusija - Lietuvos Respublikos laikinuoju reikalų patikėtiniu Rusijos Federacijoje.

Iš Rusijos 1993 metais jį atšaukė Užsienio reikalų ministerija (URM), tačiau atšaukimo potvarkį pasirašė premjeras Gediminas Vagnorius.

Anot dienraščio, kolegos teisininkai E. Bičkauskui siūlo kreiptis į teismą, kuris tikriausiai pripažintų, jog jis 1990-1993 metais buvo nepaprastasis ir įgaliotasis Lietuvos ambasadorius Rusijoje.

Lapkričio viduryje Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus keliems asmenims suteikė nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangus. Tarp jų buvo ir teisininkas, dramatišku laiku Lietuvai Maskvoje atstovavęs E. Bičkauskas.

Jis tebesaugo Rusijos išduotą diplomato kortelę ir Lietuvos URM išduotą diplomatinį pasą, kuriame nurodytos tuometinės jo pareigos - Lietuvos laikinasis reikalų patikėtinis.

E. Bičkauskas dienraščiui apgailestavo, kad jam taip ilgai teko laukti diplomatinio rango paskyrimo.

Anot E. Bičkausko, URM teisininkai įsitikinę, kad dirbdamas Maskvoje, jis neturėjo jokio ryšio su ministerija, nes algą jam mokėjo Vyriausybė.

Buvęs teisininkas E. Bičkauskas dienraščiui teigė su nostalgija prisiminąs prieš nepriklausomybės atkūrimą darbą darbą prokuratūroje ypač svarbių bylų tardytoju.

"Tačiau, kaip sakoma, du kartus į tą pačią upę neįbrisi. Reikia realiai pripažinti, jog per tuos 12 metų, kuriuos buvau politikoje, kaip teisininkas tam tikru požiūriu esu diskvalifikuotas", sakė E. Bičkauskas.

Paklaustas, ką veiks, jeigu URM nepasiūlys jam diplomatinio darbo, E. Bičkauskas sakė "neprapulsiąs", nes daug draugų dirba teisinėse institucijose.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Nepaklusnusis vyskupas T. Matulionis: buvo stengiamasi, kad gyvas negrįžtų (59)

Vyskupas Teofilius Matulionis (1873-1962) buvo žmogus, kurio gyvenimo dramą bus galima imti prototipu geram istoriniam ar psichologiniam romanui, kelių serijų filmui. Be jokios ironijos – mūsų laikų didvyris, stojantis į gretą su didžiaisiais krikščionijos šventaisiais.

D. Žiugždienė įsidarbino Kultūros ministerijoje (21)

Po įtarimų korupcija iš buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus komandos pasitraukusi Džiuljeta Žiugždienė jau kelis mėnesius dirba Kultūros ministerijoje, rašo portalas 15min.lt.

Valdžios pasiūlyta suma sukėlė audrą (793)

Kol gyventojai skundžiasi vis didėjančiomis maisto kainomis, Vyriausybės atstovai pristatė minimalių poreikių krepšelį, pagal kurį vienas lietuvis galėtų išgyventi vos už 238 eurus per mėnesį.

„120s“ žinios: nufilmuotas susidorojimas su Š. Korėjos lyderio broliu ir J. Basanavičiaus statula (7)

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: paskelbta, kokia skulptūra pagerbs dr. Jono Basanavičiaus atminimą istorinėje sostinės erdvėje – aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Konkursą, kuriame dalyvavo 16 architektų ir skulptorių grupių, laimėjo Gedimino Antano Sakalio, Gediminas Piekuro ir Algirdo Rasimavičiaus kūrinys.

Vilniaus tarybos nario V. Urbonavičiaus vaikas į darželį priimtas neteisėtai (55)

Vilniaus tarybos nario konservatoriaus Vido Urbonavičiaus vaikui vieta sostinės darželyje buvo skirta pažeidžiant teisės aktus. Ar politikas darė spaudimą administracijos darbuotojams, auditoriai nevertino ir paliko tai daryti savivaldybės etikos sargams.