Konstituciniame teisme – prašymas dėl R. Pakso

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami ištirti, ar Seimo pernai gruodžio 23 d. priimtas nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados“ neprieštarauja Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo įstatymui.

„Seimo dauguma, bandydama įsiteikti koalicijos partnerių spaudimui, priėmė absurdišką Seimo nutarimą, kuriame gausu akivaizdžiai ir brutaliai Konstitucijos nuostatas pažeidžiančių nuorodų Konstituciniam Teismui ir Seimui. Tokį nutarimą laikome visiška valdančiosios daugumos nepagarba Konstitucinio Teismo bei Seimo institucijoms, diskredituojančiu esminius parlamentinės demokratijos principus. Tokią įžūlią nepagarbą Konstitucijai privalome stabdyti dar vis veikiančiomis konstitucinėmis priemonėmis, nes demokratijos erozija prie šios valdžios įgauna vis pavojingesnių pačiai demokratijai bruožų“, – sako A. Kubilius.

Teismo klausiama, ar nuostata, kad Seimas, remdamasis savo diskrecija ir nauja priesaikos turinio interpretacija, yra kompetentingas atkurti Prezidento Rolando Pakso pilietines ir politines teises savo nutarimu, 3/5 Seimo narių balsų dauguma, neprieštarauja Konstitucijai.

Kreipimesi taip pat prašoma išsiaiškinti, ar nutarimo nuostata, kad Seimas privalo įgyvendinti įvykusios apkaltos peržiūrą, suteikiant Seimui kompetenciją spręsti, ar yra teisinis pagrindas pradėti, nutraukti ir peržiūrėti įvykdytą apkaltą, paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms Seimo specialiosios komisijos siūlymu ar paties Seimo sprendimu atšaukti apkaltą asmeniui, kuriam ji buvo įvykdyta, dėl tokio sprendimo priėmimo net nesikreipiant į Konstitucinį Teismą, jeigu Seimo nariai nusprendžia, kad teisiniai pagrindai, dėl kurių buvo pradėta apkalta, yra išnykę, neprieštarauja Konstitucijai.

Parlamentarai atkreipia dėmesį ir į Seimo nutarimo punktą, kad Konstitucinis Teismas privalo persvarstyti savo priimtus nutarimus, kurių nuostatos neatitinka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių paktui. Kreipimosi iniciatoriai klausia, ar tai neprieštarauja Konstitucinio Teismo įstatymui.