Konservatoriai įregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl veiksmingos Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų pertvarkos“.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuvai labiausiai reikia geros kokybės aukštojo mokslo, kuris turėtų būti kuriamas geriausių Lietuvos universitetų pagrindu. Tokiu jis įvardijo Vilniaus universitetą.

TS-LKD siūlo aukštojo mokslo pertvarką vykdyti dviem etapais. Pirmiausia iki 2019 m., išgryninant vieno universiteto lyderystę, o antruoju etapu, iki 2024 m., sujungiant universitetus į trijų nacionalinių universitetų tinklą su jiems pavaldžiomis akademijomis. Siūloma sukurti du nacionalinius universitetus: Vilniaus universitetą (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą Vilniuje bei papildomą jungtinį nacionalinį universitetą Kaune, kuris būtų kuriamas stipriausio Kauno universiteto - Kauno technologijos universiteto - pagrindu, tačiau išsaugant istorinį Vytauto Didžiojo universiteto pavadinimą ir „laisvųjų menų“ (artes liberales) kompetencijų centrą.

„Nors universitetų jungimosi centru įvardijame Lietuvoje stipriausią Vilniaus universitetą, vis dėlto turėčiau pažymėti, kad netgi šios mūsų aukštosios mokyklos pasiekimai sunkiai galėtų pirmauti visų Europos universitetų mastu. Tačiau šiandien būtent VU sutelktas stipriausias mokslinis potencialas ir studijų kokybė. Įgyvendinant antrąjį reformos etapą, tam tikras laiko tarpas turėtų padėti mažesniems universitetams apsispręsti, ko jie nori, ar patys irtis, ar jungtis prie stipresniųjų. Siekiant iš esmės pagerinti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, turime koncentruotis į geriausių šalies universitetų stiprinimą bei jų tarptautiškumo didinimą“, - sako TS-LKD pirmininkas, jos frakcijos Seime seniūnas G. Landsbergis.

TS-LKD partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Mantas Adomėnas sako, kad TS-LKD pirmiausia siūlo priimti reikiamus teisės aktus, kad Vilniaus universitetui būtų sutelkti resursai, padėsiantys tapti tarptautiniu mastu konkurencingu universitetu, o tik vėliau vykdyti kitų aukštųjų mokyklų reformą, parengiant galutinį optimizavimo planą.

Atskiru klausimu TS-LKD išskyrė mokytojų rengimą, siūlant Lietuvos Edukologijos universitetą jungti prie Vilniaus universiteto ir užtikrinant, kad pedagogai, atsakingi už mūsų vaikų ugdymą, būtų rengiami stipriausiame šalies universitete, pritaikant aukščiausio lygio edukologijos programas. Pasak M. Adomėno, suprantant, kad mechaninis jungimas pats savaime neduoda kokybės, konservatoriai siūlo įpareigoti Vyriausybę iki šių metų rugsėjo pirmosios parengti priemonių planą, susiejantį universitetų finansavimą su žingsniais, skirtais kelti studijų kokybę: stojamojo balo didinimas (bent iki 4) ir jo skaičiavimo metodologijos atnaujinimas, programų rentabilumo užtikrinimas ir kita.

Kad kokybės siekimas nevyktų sujungimo ir sankcijų būdu, konservatorių nuomone, ypač svarbu pritraukti mokslinį potencialą. Todėl artėjant Lietuvos šimtmečio minėjimui, TS-LKD nutarime siūloma įsteigti „Vasario 16-osios“ profesūros ir postdoktorantūros stipendijų programą, skirtą į Lietuvos universitetus prisitraukti tarptautinio lygio akademikus.

Taip pat siūloma įsteigti atskirą „Valstybės šimtmečio“ stipendijų programą Lietuvos bakalauro ir magistro pakopos studentams studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose, įsipareigojant už iš valstybės gautą paramą nustatytą laikotarpį atidirbti Lietuvoje (viešajame sektoriuje).

TS-LKD įregistravo ir Seimo nutarimo projektą „Dėl pagrindinių darbų bendrojo ugdymo srityje“, kuriame numatomi konkretūs tikslai, kaip Lietuvos bendrojo ugdymo sistemą išvesti iš dabartinės krizės.

„Esame įsitikinę, jog šie siūlymai suteiktų aukštojo mokslo reformai aiškią kryptį ir leistų Seimui pagaliau nustoti blaškytis bandant surasti balansą tarp skirtingų interesų grupių, kurių tikslas dažnai yra jų pačių, o ne visos Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ateitis“, - sako G. Landsbergis.