Apie tai užsimena konservatorių atstovas Antanas Matulas, pripažinęs, kad V. Andriukaitis ieško konservatorių paramos ir tam tikrais atvejais jos sulaukia.

„Ministras prašė palaikymo dėl tam tikrų sprendimų: tai yra dėl galimybės gydytojams rezidentams, baigusiems studijas, padirbėti dvejus-trejus metus ten, kur labiausiai gydytojų trūksta. Taip pat prašė palaikymo prieš Vyriausybę ir Finansų ministeriją, kad būtų leista panaudoti sukauptas Privalomojo sveikatos draudimo rezervo fondą. Susidarė absurdiška situacija, kai šių metų biudžetas didesnis, rezervas sukauptas, o Finansų ministerija dėl kažkokių teorinių samprotavimų neleidžia panaudoti rezervo fondo. Tai mes čia solidarizuojamės ir palaikysime ministrą“, - aiškino A. Matulas.

Sveikatos reikalų komitete dirba iš viso trys konservatoriai: A. Matulas, Vida Marija Čigriejienė, ir Kazimieras Kuzminskas.

„Kažkodėl ten yra nelabai sveika konkurencija, o gydytojai vadovai juokauja apie tris Sveikatos apsaugos ministerijas“, - sakė A. Matulas, pridūręs, jog antroji „ministerija“ yra Seimo Sveikatos reikalų komitetas su D. Mikutiene priešakyje, o trečioji – asmuo iš premjero aplinkos.

Palaikys V.Andriukaitį ginčuose su Finansų ministerija

„Mes, opozicija, bandome būti konstruktyvūs. Komitete esame trys iš Tėvynės sąjungos, esame galinga jėga ir išeina, kad kartais komitete paremiame, kadangi matosi, jog labai konkuruoja ministerija ir kolegė D. Mikutienė, kaip komiteto pirmininkė. Tai trims mūsų frakcijos nariams tenka palaikyti konstruktyvius ministerijos siūlymus, nes matome, kad koalicijos partneriai balsuoja priešingai“, - pridūrė konservatorius.

A. Matulas teigia su V. Andriukaičiu aptarti sveikatos apsaugos sistemos reikalų susitikęs ne vieną kartą. Politikas sako bandęs išsiaiškinti sveikatos apsaugos ministro nuomonę dėl Ligonių kasų atskyrimo nuo Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybos formavimo principo, mat jam nepatinka, kad tarybą išimtinai sudaro medikai, įstaigų, kuriųbsteigėjas yra ministerija, vadovai.

„Taip akivaizdžiai maišomi privatūs ir viešieji interesai. Bandžiau išsiaiškinti ministro poziciją dėl sveikatos fondo suformavimo atskaitant dalį lėšų už parduotą alkoholį ir tabaką“, - aiškino A. Matulas.

Jo teigimu, konservatoriai parems V. Andriukaitį ginčuose su Finansų ministerija, kad būtų leidžiama panaudoti Sveikatos draudimo fondo rezervą bei vienam balui prilygintą paslaugą finansuoti 1 litu. Per krizę gydymo paslaugas teikiančioms įstaigoms įkainiai buvo sumažinti, tad vieno balo vertės paslauga būdama finansuojama mažiau nei litu.

„Mes tikrai palaikysime ministrą, nes Finansų ministerijos ir galbūt premjero elgesys yra tikrai neprincipingas“, - sakė A. Matulas.

Finansų ministerijai vadovauja V. Andriukaičio partijos kolega Rimantas Šadžius.

Ministrą konservatoriai palaiko ir svarstymuose, jog jauni medikai už tai, kad valstybė jiems finansavo mokslą, turėtų keletą metų padirbėti tose gydymo įstaigose, kuriose medikų trūksta labiausiai.

„Reikia sukurti modelį, kad jis neprieštarautų Europos Sąjungos teisės aktams, kad žmogus galėtų laisvai rinktis darbo ir gyvenamą vietą. Vienas iš modelių toks: labai gerai besimokantys medikai studentai mokosi be jokio įsipareigojimo, o kiti įgyja teisę į valstybės finansuojamą vietą, jeigu pasirašo dvišalę sutartį su gydymo įstaiga, kuriai trūksta specialistų. Variantų yra, bet turime įjungti keletą mechanizmų, nes maža valstybė, ruošianti geros kvalifikacijos medikus, neturėtų ruošti specialistų turtingoms valstybėms be atlygio“, - pasakojo A. Matulas.

Nepalaikys bandymų dirbtinai riboti „privatininkų“ veiklą

Konservatorius gana atlaidžiai įvertino ir V. Andriukaičio sūlymus dėl privačių gydymo įstaigų sutarčių sudarymo su Valstybine ligonių kasa. Kaip žinoma, V. Andriukaitis tuomet susilaukė neigiamų vertinimų.

Ministras buvo užregistravęs įstatymo projektą, kuriame nurodyta, kad sutartys su brangius tyrimus ir procedūras teikiančiomis privačiomis įstaigomis galėtų būti sudaromos tik tuo atveju, jei šioje teritorijoje šių paslaugų vartojimo rodiklis (tai yra suteiktų paslaugų skaičius tūkstančiui gyventojų) bent 10 proc. mažesnis nei šalies ar teritorinės ligonių kasos veiklos zonos rodiklis. Seimas šias pataisas grąžino tobulinti.

A. Matulas sako, kad visos šios nuostatos pažodžiui buvo įrašytos į buvusio sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko įsakymą dėl privačių gydymo įstaigų sutarčių sudarymo su Ligonių kasa, tačiau teismas yra panaikinęs vieną ministro įsakymo dalį, mat ministro įsakymas – poįstatyminis aktas – buvo platesnis nei leido įstatymas.

„Reikėjo arba perkelti į įstatyma tas sąlygas, arba įstatymą papildyti vienu žodžiu. Ministras tą patį tekstą, kuris buvo taikomas kelerius metus ir niekam nekėlė jokios panikos, įtraukė į įstatymą, bet jam buvo nepritarta, nes ministras paminėjo, kad tas įstatymas bus pirmas apynasris privatininkams plauti pinigus“, - teigė konservatorius.

Jo teigimu, šie žodžiai ir užtraukė V. Andriukaičiuo nemalonę. Pasak A. Matulo, per 23-ejus nepriklausomybės metus susiformavo tokia praktika, kad įsivaizduoti sveikatos apsaugos sistemos be privačių gydymo įstaigų beveik nebeįmanoma, todėl jeigu V. Andriukaitis bandys riboti privačias gydymo įstaigas, A. Matulas žada tam nepritarti.

„Jeigu bus dirbtinai ribojama privačių gydymo įstaigų veikla, tai mums tas nepriimtina, kadangi per 23-ejus metus sivaizduoti, kaip veiks sveikatos apsaugos sistema be privačių įstaigų, jau beveik neįmanoma. Šiandien didžioji dauguma odontologų dirba pirvačiai, šeimos gydytojai aptarnauja apie 1 mln. gyventojų ir su privačiomis įstaigomis sudaryta daugiau sutarčių nei su valdiškomis. Tai šiandien įsivaizduoti sveikatos sistemos be privačių medikų jau neįmanoma, todėl tos kalbos, kad pirmiausia apmokėsim lėšas viešam sektoriui, o privačiam kas liks, yra nelogiškos“, - aiškino A. Matulas.

DELFI primena, kad remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, prasčiausiai gyventojų lūkesčius iš visų ministrų pateisina būtent sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis. Kad V. Andriukaitis prastai pateisina lūkesčius, teigė 13,1 proc. gyventojų, tačiau klausiami, kurie ministrai geriausiai pateisina lūkesčius, 11,1 proc. apklaustųjų irgi rinkosi V. Andriukaitį.