Seime dirbantys politikai tvirtina, kad norint priimti sprendimus, S. Skvernelio komandai tenka kliautis „salės pagalba“, nes jo siūlymus kartais paremia ne valdantieji, bet opozicija.

„Situacija dabar atrodo liūdniau nei iš pradžių. Mūsų nuojauta neapvylė: kai prieš du mėnesius pasakėme, kad šiai Vyriausybei reikės paramos, daug kas gal skeptiškai žiūrėjo, bet mūsų nuoširdus pasiryžimas paremti buvo tikrai prasmingas, nes dabar valdančiosios daugumos apskritai nebėra“, - kalbėdamas su DELFI apie stringančias Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) koalicinės Vyriausybės reformas pareiškė G. Landsbergis.

Premjeras S. Skvernelis šio konservatorių lyderio pareiškimo DELFI nekomentavo. „Premjeras šių G. Landsbergio pasvarstymų nekomentuos“, - Vyriausybės vadovo poziciją vakar vakare perdavė jo patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas.

Tačiau tą pačią dieną socialiniame tinkle „Facebook“ reaguodamas į G. Landsbergio pasisakymus dėl alkoholio ribojimo iniciatyvų S. Skvernelis jam pasiūlė pasėdėti ant „legendinės nusiraminimo kėdutės“. Nuo premjero vakar kliuvo ir partneriams socialdemokratams. Kalbėdamas apie jų naujojo lyderio Gintauto Palucko iniciatyvas rengti vidinę apklausą dėl Darbo kodekso tobulinimo, galinčią dar nutolinti šio projekto svarstymus, S. Skvernelis pareiškė: įvertinsime tą naują bendravimo būdą.

Nežino, ką remti

Reaguodamas į partijos lyderiui skirtą premjero repliką, konservatorius ekspremjeras Andrius Kubilius taip pat feisbuke atkirto - dar neaišku, kam tos "nusiraminimo kėdutės" reikėtų labiau.

Jis iškėlė klausimą - ar Lietuva iš tiesų dar turi Vyriausybę . "Vyriausybė yra "daugumos Vyriausybė", jeigu Vyriausybę remia valdanti koalicija, kuri turi daugiau nei pusę Seimo narių. Vyriausybė yra "mažumos Vyriausybė", jeigu ją remia mažiau nei pusė parlamento narių, tokiu atveju Vyriausybė gali veikti tik sutardama su opozicija dėl paramos konkretiems veiksmams. <...> Jeigu valdanti koalicija Seime neturi bendros pozicijos dėl svarstomų įstatymų projektų ir tai tampa nuolatine būsena, kyla abejonė, ar Seime yra veikianti valdančioji dauguma", - paskelbė jis.

Saulius Skvernelis

A. Kubilius teigė, kad Vakarų demokratijose tokiu atveju atsakomybę už situaciją parlamente prisiima valdančios koalicijos politinis lyderis - premjeras, kuris pasiūlo patikrinti parlamento daugumos pasitikėjimą juo, susiedamas tokį pasitikėjimą su balsavimu dėl vieno ar kito svarbaus reformų įstatymo.

"Premjeras, vietoje to, kad piktintųsi opozicinės partijos vadovo dalykiniu ir konstruktyviu pasiūlymu stabtelėti, galėtų pats atsisėsti ant "nusiraminimo kėdutės" ir nusiraminęs visų pirma pats sau atsakyti, ar dar yra reali valdančioji dauguma Seime. Nes pastaruoju metu matome vis daugiau požymių, kad svarbiausiais klausimais - dėl urėdijų reformos, dėl alkoholio kontrolės, dėl universitetų apjungimo, dėl darbo kodekso - valdančios koalicijos Seime nėra, nėra jos bendros nuomonės svarbiausiais klausimais ir todėl valstybėje gimsta vis daugiau atsitiktinių sprendimų", - teigė politikas.

Diena anksčiau "Facebook'e" A. Kubilius išnagrinėjo S. Skvernelio žadėtų įgyvendinti svarbiausių reformų projektų eigą - faktiškai visos jos stringa.

Kalbėdamas su DELFI, A. Kubilius teigė, kad konservatoriai pritaria reformų kryptims, bet nematydami Vyriausybės gebėjimų tas reformas Seime tvarkingai pristatyti ir ginti, susiduria su problema, ką iš tiesų reikėtų palaikyti.

„Pasakėme, kad remsime Urėdijų reformą, bet pati Vyriausybė, išsigandusi ar savo LVŽS frakcijos, ar socialdemokratų, sprendimo jau bėga į Konstitucinį Teismą. Tai toks savo bejėgiškumo įrodymas. Arba, sakykime, Darbo kodeksas – jis tampa atsitiktinių nuostatų kratiniu. Ką ten begalime paremti. Ir su visomis reformomis tokia situacija – būtumėme pasirengę paremti, bet su mumis niekas per daug nesikalba, o tai, ką bando daryti Vyriausybė, kartais atrodo kaip nesugebėjimas vykdyti reformas“, - teigė A. Kubilius.

G. Landsbergis: jei reikės, tegu kreipiasi

Tą patį DELFI tvirtino ir G. Landsbergis. „Prieš kelias dienas prie Seimo vykęs renginys „Laisvę rokenrolui“ parodė, kad alkoholio pataisos – ir tos pasmerktos „griūti“, nes paprasčiausiai Seime jau nėra daugumos. Jau nekalbu apie tai, kad urėdijų reformos klausimas Seime buvo pateiktas tik su konservatorių ir liberalų parama, aukštojo mokslo reforma – dar ateityje, bet ir ten labai sunku spręsti, kadangi Vyriausybės darbo grupė iš pradžių pateikė vieną poziciją, paskui pradėjo ją keisti, universitetai nepritaria, ir tada premjeras sako – dabar jau tegu Seimas nusprendžia. Nusprendžia ką?! Iš tiesų apsižvalgęs matau, kad premjeras S. Skvernelis – tai mažumos premjeras, ir tai tikrai nėra į gera“, - tvirtino konservatorių lyderis.

Pasak G. Landsbergio, jo atstovaujami dešinieji imasi lyderystės ten, kur mato, kad jos nėra. „O šiandien jos nėra beveik niekur, ir šioje situacijoje murkdytis mums, visiems Lietuvos piliečiams, dar ketverius metus yra beviltiška. Vis dėlto šiandien kalbame apie tai, kad bent jau svarbiausi dalykai turi judėti į priekį“, - pažymėjo jis.
Gabrielius Landsbergis

Vis dėlto viešojoje erdvėje S. Skvernelis neretai leidžia suprasti laikantis konservatorius, su kuriais derybos dėl valdančiosios koalicijos sudarymo nutrūko faktiškai neprasidėjusios iš karto po rinkimų, tam tikra pamaina dabartiniams partneriams socialdemokratams. Arba bent jau taip galima suprasti iš premjero elgesio, periodiškai paskelbiant apie įvykusį eilinį susitikimą su G. Landsbergiu.

Pats konservatorių lyderis tokius premjero veiksmus vadino „politiniais žaidimėliais“ „Naudos iš tų žaidimų jam asmeniškai kol kas buvo labai nedaug. Mes remiame projektus. Mūsų parama nėra skirta žaidimėliams“, - aiškino jis.

Pasak G. Landsbergio, tokių „žaidimų“ vienas iš rezultatų ir yra stringančios reformos. „Tai, kad dabar S. Skvernelis dėl 42 urėdijų yra priverstas kreiptis į Konstitucinį teismą, o ne ateiti į Seimą ir įtikinti frakcijas balsuoti, ir parodo, kas čia prižaista. Gerai, mes palaikome – kas toliau? Vadinasi, tu savų nesugebi įtikinti. Vadinasi, tai yra dar didesnė bėda, net ne koalicijos, o jo asmeninės frakcijos, kuri jo nepalaiko, problema. Ir tada ieškoma kažko iš šalies. Įsivaizduokite – Vyriausybė į Seimą eina per Konstitucinį Teismą. Tai kieno tu premjeras? Vadinasi, žaidimėliai nieko nepadėjo – jie tik nustūmė laiką nuo svarbių sprendimų“, - pabrėžė konservatorius.

Pasak jo, šioje situacijoje jo partija siekia būti sąžiningi prieš rinkėjus ir save pačius. „Remiame urėdijų pertvarką? Remiame. Nesakau, kad visi, bet didžioji dauguma frakcijos. Dėl kitų projektų lygiai tas pat. Tą pranešėme S. Skverneliui – jeigu jam reiktų, jis žino kur kreiptis“, - sakė G. Landsbergis.

Vieni kritikuoja, kiti problemų nemato

Į valdančiųjų bei Vyriausybės menkus gebėjimus baksnojo ir krikdemiškajam konservatorių sparnui, iš karto po Seimo rinkimų aktyviai pasisakiusiam už koaliciją su LVŽS, atstovas Paulius Saudargas. „Manau, kad mūsų koalicija būtų buvusi produktyvesnė“, - pareiškė jis.

Netrukus politikas papildė: „Ar taip būtų, ar nebūtų, niekas čia dabar negalėtų pasakyti, tačiau akivaizdu, kad ši koalicija tikrai stokoja politinės valios ir sutarimo netgi tarpusavyje, nes „valstiečiai“, panašu, ne visada sutaria su socialdemokratais, o pačių „valstiečių“ viduje taip pat nemažai įtampos“.
Paulius Saudargas

Pasak P. Saudargo, stebint balsavimus dėl Vyriausybės teikiamų projektų tampa akivaizdu, kad sutelktos daugumos vienybės, apie kurią taip mėgta kalbėti LVŽS lyderiai, nėra. „Kartais tik opozicijos balsais pavyksta kažką priimti, kartais visai nebesuprasi, kokia dauguma priima įstatymus, ir tai labai gerai matyti būnant plenarinių posėdžių salėje“, - pasakojo jis.

Tuo metu Seimo LVŽS frakcijos vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius DELFI tvirtino, kad valdantieji dirba sklandžiai, vykdydami įsipareigojimus rinkėjams. „Logiška, kad opozicija kritikuoja – kas jiems belieka daugiau daryti. O kol kas aš nematau didesnių nesklandumų darbe: reformos, kurios buvo įsipareigotos atlikti, yra vykdomos. Kitaip nei konservatoriai, mes tai, ką įsirašėme programoje, nuosekliai vykdome, vietoje to, kad nueiti nuo jos ir pamiršti, ir daryti visai atvirkščiai“, - tvirtino jis.

Pasak V. Sinkevičiaus, kalbų apie valdančiųjų problemas girdisi nuolatos, kaip ir apie skirtingas pozicijas LVŽS viduje. „Kalbos yra visokios ilgą laiką, frakcija didelė, bet kol kas nematau kažkokių trukdžių ar nepasitenkinimo. Lygiai tas pats su koalicija – turime koalicijos tarybą, tarsimės dėl svarbiausių klausimų. Įprasta, normali, darbinė diskusija. Kai susitikimai vyksta kas savaitę, kažko didesnio, išskirtinio nepasitenkinimo tikrai nepastebėjau“, - aiškino „valstiečių“ atstovas.

Kas gali sugadinti S. Skvernelio reitingus

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio manymu, šiuo metu tampa akivaizdu, kad dabartinė valdančioji dauguma nebėra tokia vieninga, kaip galima buvo tikėtis pradžioje. „Akivaizdu, kad ir LVŽS, ir LSDP gretose yra daug žmonių, turinčių visai kitą nuomonę, negu formuluojama valstiečių vadovų lūpomis“, - pažymėjo jis.
Lauras Bielinis

Politologo manymu, esant tokiai situacijai, premjeras S. Skvernelis neturėtų veltis į žodžių dvikovas su opozicija, o ypač – su partneriais socialdemokratais, nes jo išlikimas poste, L. Bielinio manymu, labai stipriai priklauso nuo valdančiosios daugumos egzistavimo.

„Bandydamas gadinti santykius su socialdemokratais jis laužo valdančiąją daugumą ir kėdę, ant kurios sėdi“, - sakė jis.

Vis dėlto, kaip svarstė L. Bielinis, gali būti, kad tokiais veiksmais premjeras toliau bando save pateikti kaip nesisteminį politiką, tęsti jau anksčiau pradėtą politinį žaidimą, demonstruodamas save kaip nepriklausomą nuo politinių partijų ir galintį savarankiškai daryti sprendimu politikas.

„Na, ką gi, tegu bando. Bet iš tikrųjų nemanau, kad taip jis gali labai daug pasiekti – Lietuva vis dėlto yra parlamentinė respublika, kur partijų bei Seime esančiųjų vyraujančios nuomonės yra pagrindiniai veiksniai, nulemiantys politinį rezultatą. Kitas dalykas, jis pats yra politikoje ir tokiu būdu atstovauja politinei sistemai, kuri valdo Lietuvą. Bet viešajame lauke jis save bando pateikti priešingai, nes viešajame lauke galima daryti viską, ką nori, nes tai priklauso nuo gebėjimo kalbėti save eksponuoti visuomenei“, - svarstė L. Bielinis.

Jo manymu, tai, ar dabartinė S. Skvernelio taktika pasiteisins per ilgesnį laikotarpį, priklausys nuo keleto veiksnių, pirmiausia nuo to, ar išliks dabartinė valdančioji dauguma, taip pat – nuo paties S. Skvernelio gebėjimo nedaryti klaidų.

„O mes matome, kad jis vis labiau ir labiau atsipalaiduoja ar pernelyg berniokiškai kalba. Jam vis dėlto reikėtų solidumo pasisakymuose ir sprendimuose. Be to, neužmirškime, kad be politinių jėgų yra ir viešoji nuomonė, o tai nėra pastovus veiksnys – mėgaujantis palankumu šiandieną visai nereiškia, kad tai išliks taip pat visą laiką. Žiniasklaida, visuomenė labai greitai gali nusisukti nuo S. Skvernelio ir tokiu būdu sugadinti jo reitingą, kuriuo jis dabar mėgaujasi“, - aiškino politologas.