Konservatoriai kaltinami kenkimu dešiniųjų blokui

"Dabartinės Seimo daugumos bandymai, artėjant Seimo rinkimams, pakeisti visuomeninės televizijos ir radijo veiklą bei Visuomenės informavimo įstatymą - tai tokie patys skandalingi politiniai sprendimai, kuriuos panašiu veikimo būdu ir rinkimų laikotarpiu prieš ketverius metus prastūminėjo LDDP dauguma Seime", - vakar tvirtino Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos (NKS) pirmininkas Gediminas Vagnorius.
Ekspremjero teigimu, panaši padėtis, kaip ir valdant LDDP, dabar klostosi ir šalies ūkyje.

Anot nuosaikiųjų konservatorių lyderio, "valdančiosios Tėvynės sąjungos vadovybė vidaus politikoje nusirito tiek, kad jau vykdo anksčiau susikompromitavusią LDDP ekonominę ir socialinę politiką".

"Nuo praėjusios vasaros pradėjusi keisti ankstesnę konservatorių programą, kuri leido padidinti valstybės ir gyventojų pajamas, Tėvynės sąjungos vadovybė ją pakeitė taip, kad grįžo iš esmės prie skandalingų LDDP nuostatų - šalies biudžeto ir legalaus verslo žlugdymo, atlyginimų mažinimo ir pensijų šaldymo, nedarbo didinimo, valstybės praskolinimo, mokesčių tarifų didinimo", - sakė G.Vagnorius.

Jo teigimu, dabartinė valdžia, kaip ir buvusi LDDP valdžia, sustabdė indėlių grąžinimą bei priėmė skubotą sprendimą uždaryti Ignalinos AE pirmąjį, o vėliau - ir antrąjį blokus, netgi nesulaukus konkrečių įsipareigojimų dėl realaus nuostolių kompensavimo.

Ekspremjeras taip pat piktinosi, kad netgi elektros energijos tilto konkursas, kurį praėjusių metų liepos pradžioje neleistinai sustabdė tuometinis ūkio ministras Eugenijus Maldeikis, iki šiol nėra atnaujintas, nors tai yra gyvybiškai svarbu šalies nepriklausomybei.

NKS vadovo teigimu, tokia konservatorių vykdoma politika kenkia visam dešiniųjų blokui.

"Nesiskaitymas su gyvybiniais žmonių interesais bei dvigubi moralės standartai kompromituoja reformas ir kenkia visam dešiniųjų blokui", - sakė G.Vagnorius.

Nuosaikiųjų konservatorių vadovas apgailestavo, jog "tokia politika griauna valstybės pamatus iš vidaus, didina žmonių nepasitikėjimą valdžia bei nepasitenkinimą valstybe".

"Lietuvos rytas"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: paskutinė vėsi savaitė eina į pabaigą (5)

Artimiausiomis paromis beveik kasdien praus tai didesnis, tai mažesnis lietus.

Ž. Šilėnas apie reikalavimą kelti algas: valdžia tegu įsipareigoja nešvaistyti biudžeto pinigų (130)

„Valdžia gali pasirašyti susitarimą, kad ateitų vasara, ir jis po trijų mėnesių bus įgyvendintas. Lietuvoje yra 70 tūkst. įmonių. Jeigu su visomis 70 tūkst. įmonių bus pasirašytas kažkoks įsipareigojimas, tai turės kažkokią reikšmę. Jeigu susitiko profsąjungų vadas su kokios verslo asociacijos vadu ir jie retoriniu lygmeniu sutarė, kad reikia daryti viena ar kita, tai jokios reikšmės šis susitarimas neturi. Net raštiškas“, – apie raginimus darbdaviams raštiškai įsipareigoti kelti algas kalba Žilvinas Šilėnas.

Norėdami pasipriešinti D. Grybauskaitei valstiečiai apsižioplino papildyta (74)

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga apsižioplino: jų ir socialdemokratų koalicija nori atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Viešųjų pirkimų įstatymui, kuriuo leidžiami vidaus sandoriai savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms, bet valstiečio Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujamas Ekonomikos komitetas pritarė šalies vadovės nuomonei.

G. Paluckas: santykiai su valstiečiais akivaizdžiai pagerėjo (11)

Trečiadienį dalyvavęs valdančiosios koalicijos partnerių - „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų posėdyje - išrinktasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad santykiai su koalicijos partneriais akivaizdžiai pagerėjo, nors dar yra spręstinų klausimų.

Černobylio katastrofos zonoje mirtis turėjo daugybę veidų: žiaurią kainą iki šiol moka ir lietuviai (124)

Praėjusių metų balandžio 26 dieną, nė kiek neperdedant galima tvirtinti, jog visas pasaulis vėl prisiminė prieš 30 metų Černobylio atominėje elektrinėje įvykusią branduolinę katastrofą, kai dėl tiek technologinių trūkumų, tiek dėl aptarnaujančio personalo klaidų sprogo ketvirtojo energobloko branduolinis reaktorius, suplėšydamas dešimtis tūkstančių tonų sveriančias betono ir metalo užtvaras, išmesdamas į atmosferą didžiulius kiekius radioaktyvių, mirtinų medžiagų, kurios pasklido ne tik po Europos šalis, bet pasiekė ir kitus žemynus.