Visos Lietuvos mastu konservatoriai pasirodė neblogai: surinkę 180 tūkst. balsų miestų ir rajonų tarybose jie laimėjo 247 mandatus ir tapo antra partija po socialdemokratų.

2011 m. rinkimuose už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus buvo atiduota 163 tūkst. balsų ir laimėti 249 mandatai.

Vilniuje konservatoriai rezultatus pablogino mandatų prasme, bet pritraukė daugiau balsų. Taip nutiko dėl padidėjusio rinkimų aktyvumo.

2015 m. rinkimuose už konservatorius balsavo 32,7 tūkst. žmonių, partija iškovojo 8 mandatus. Už konservatorių kandidatą į merus Mykolą Majauską balsavo apie 19,2 tūkst. žmonių, politikas liko ketvirtas.

2011 m. Vilniuje už konservatorius buvo atiduota 26,7 tūkst. balsų, bet laimėta 10 mandatų. Tuo metu tiesioginiai merų rinkimai nevyko.

Tačiau konservatoriai nelabai patenkinti – nors ne visi tikėjosi didelės M. Majausko sėkmės, tačiau vylėsi būti pirma partija taryboje pagal mandatus, o dabar nusileidžia liberalams ir lenkams. Nerimą kelia žaibiška Liberalų sąjūdžio sėkmė, mat politinės partijos ateityje gali pradėti varžytis dėl tų pačių rinkėjų.

Rasa Juknevičienė
Rinkimų rezultatams aptarti antradienį rengiamas prezidiumo posėdis. Tačiau jau dabar manoma, kad jis nebus ramus: gali atsinaujinti diskusijos tarp dviejų partijos flangų – krikdemiškojo, kuriam atstovauja tokie žmonės kaip Irena Degutienė, Valentinas Stundys, bei liberaliojo, kurio veidas yra partijos pirmininkas Andrius Kubilius, pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevčienė.

Kontekstą dar papildo tai, kad konservatoriai balandžio mėnesį rinks partijos pirmininką.

Partijos pirmininko pavaduotoja R. Juknevičienė DELFI informavo, kad prezidiumas renkasi aptarti tarpinių rinkimų rezultatų ir pasiruošimo antrajam turui. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 16 konservatorių kandidatų pateko į antrąjį merų rinkimų turą.

Vienas konservatorių narys pasakojo, kad neįvykusią sėkmę Vilniuje A. Kubiliaus rėmėjai gali pabandyti suversti Vilniaus skyrių sueigos pirmininkui Mantui Adomėnui, kuris niekada nedemonstravo didelio palankumo M. Majauskui ir netiesiogiai reiškė simpatijas Liberalų sąjūdžio kandidatui į merus Remigijui Šimašiui.

Tai nepraslydo pro akis Seimo nariui Vytautui Juozapaičiui, kuris pasiūlė prezidiumui aptarti „kai kurių nesėkmių priežastis, kurių galėjo ir nebūti“.

„Turiu galvoje mūsų bendražygių sąmoningą rinkėjų klaidinimą ir atvirą kitų politinių jėgų atstovų palaikymą FB platybėse“, - laiške partijos kolegoms rašė V. Juozapaitis.

„A. Kubiliaus rėmėjai tikrai gali bandyti suversti kaltę M. Adomėnui, nes jis socialiniame tinkle leido suprasti remiantis R. Šimašių, o po rinkimų pats pirmas nubėgo susitikti su R. Šimašiumi“, - pasakojo vienas konservatorių atstovas.

DELFI primena, kad M. Adomėnas socialiniame tinkle vasario 28 d. publikavo nuotrauką, kurioje Vilniuje Trys kryžiai apšviesti violetine spalva, ir kreipėsi į R. Šimašių: „Remigijau, jei būsi meras, ar galėsi padaryti, kad Trys kryžiai nebūtų apšviesti violetine spalva? Man tai labai svarbu, nes kasdien eidamas namo juos matau ir mane kiekvienąsyk jų spalva nemaloniai nustebina“.

R. Juknevičienė teigia nemačiusi „jokių specialių klausimų specialiai specialiam ir ypatingam žmogui“. Jos teigimu, prezidiumo posėdis planinis ir skirtas aptarti rinkimų rezultatams.

Pats M. Adomėnas DELFI patvirtino, kad kaltinimai jam jau mesti: esą partijoje ieškoma atpirkimo ožio.

„Deja, taip, tokie kaltinimai jau prasidėjo - užuot bandžius objektyviai analizuoti ir įvardyti tikrąsias pralaimėjimo Vilniuje, ieškoma politiškai parankaus „atpirkimo ožio", kuriam akivaizdžiai bus bandoma suversti visas kaltes. Vadovavau ir 2008 m. sėkmingų rinkimų strategijai ir garbingam pasirodymui Vilniuje 2011 metais, dalyvavau strateguojant pergalingus 2009 metų Europos Parlamento rinkimus, taigi ypač skaudu, kad dabar už nemokšišką rinkimų kampaniją kaltę bandoma suversti man", - DELFI sakė politikas.