Konkurencijos taryba nepritaria SAM iniciatyvai kurti valstybinį vaistinių tinklą

 (48)
Konkurencijos taryba teigia nepritarianti Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvai steigti valstybinių vaistinių tinklą.
© Organizatorių archyvas

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė teigia, kad valstybė galėtų imtis iniciatyvos teikti visuomenei reikalingas paslaugas tik turėdama pakankamai patikimų duomenų, kad tam tikros paslaugos yra neišvengiamai būtinos visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti ir kad jų teikimo negali užtikrinti veiksminga konkurencija.

„Nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad mažmeninės prekybos vaistais sektoriuje egzistuoja tokio masto „rinkos klaida“, kurią galėtų ištaisyti tik valstybė, pradėdama vykdyti ūkinę veiklą, beatodairiškai skirdama tam finansinius ir žmogiškuosius išteklius bei jais rizikuodama“, – pranešime spaudai sako J.Šovienė.

Ministerijos parengtoms Farmacijos įstatymo pataisoms pastabas pateikusi Konkurencijos taryba pranešė, kad įstatymo projektu siekiama leisti vaistines steigti visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms tiek stacionaro, tiek ambulatorines paslaugas. Valstybinėms ir savivaldybių ligoninių bei poliklinikų įsteigtoms vaistinėms būtų leista parduoti vaistus gyventojams ir įmonėms, nevykdančioms sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos.

Konkurencijos tarybos teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo valstybės dalyvavimą versle, tačiau nevertina pasekmių rinkai, nepateikia skaičiavimų, kiek minėtų priemonių įgyvendinimas gali kainuoti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai per Seimo rinkimų kampaniją žadėjo sukurti valstybinių vaistinių tinklą, bet Vyriausybės programoje pasisakoma abstrakčiau – bus skatinami alternatyvūs prekybos vaistais kanalai.

Valstybinio vaistinių tinklo sukūrimo idėją iškėlęs LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis pernai spalį teigė, kad vaistų kainas galima būtų sumažinti, pasitelkus Lenkijos pavyzdį, kur bažnyčia kartu su nevyriausybine organizacija „Caritas“ įsteigė vaistinių tinklą ir tai, anot jo, lėmė smukusias vaistų kainas.

Valstybė šiuo metu valdo vienintelį Universiteto vaistinės tinklą, turintį šešias vaistines Vilniuje. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 1303 vaistinės, iš jų 1064 priklauso vaistinių tinklams. Didžiausi vaistinių tinklai Lietuvoje yra „Nemuno vaistinė“ (295 vaistinės), „Eurovaistinė“ (285), „Gintarinė vaistinė“ (230), „Norfos vaistinė“ (96) ir „Benu vaistinė Lietuva“ (83).

Ministerijos teigimu, visi didieji vaistinių tinklai tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su vaistų platinimo bendrovėmis, todėl turi didesnę derybinę galią ir iš vaistų gamintojų sugeba gauti didelių nuolaidų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: įspūdingą karštį lydės nemalonūs reiškiniai (3)

Šią savaitę numatomi labai neramūs ir permainingi orai. Iki savaitės vidurio temperatūra kilti neskubės, pūs smarkus vėjas, o dangumi plaukiantys debesys vis atneš lietaus, tačiau savaitės pabaigoje sulauksime malonios staigmenos.

Išsipildė vaiko svajonė: slapstytis nebereikės (60)

Pirmadienį valdžios desantas skubėjo į Vilkaviškio rajono savivaldybę, kur domėjosi ne kartą DELFI aprašyto 13-mečio šeimos problemomis. Savivaldybės valdininkams pavyko suminkštinti širdį – vaikas galės likti pas mamą.

R. Karbauskio valstiečiai Seime įgijo netikėtą advokatą, apie kurį nieko nenori žinoti (162)

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Bronius Matelis teigia sulaukęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo Petro Gražulio raginimų grįžti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją. „Tokius raginimus P. Gražulis man išsakė mažiausiai du kartus“, – DELFI tvirtino B. Matelis.

Kino centro vadovas: Europoje joks institutas nesprendžia, kokius filmus drausti (103)

Europoje nėra nė vieno kino instituto, kuris vertintų filmų turinį, vertindamas valdžios siūlymą sugriežtinti kino teatruose rodomų filmų turinio kontrolę LRT RADIJUI sako Lietuvos kino centro (LKC) direktorius Rolandas Kvietkauskas. Anot jo, LKC gali nebent atsisakyti indeksuoti filmą, jei šis pažeidžia baudžiamosios teisės aktus.

M. Majauskas: beveik devyniais atvejais iš dešimties smurtautojai grąžinami namo (25)

Ikiteisminiuose tyrimuose dėl smurto artimoje aplinkoje dažniausiai taikoma kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, tad smurtautojas tiesiog grąžinamas namo pas auką, piktinasi Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.