Bėda tik viena – daugelis Rusijai skaudžių priemonių yra kraštutinės ir sukeltų dar didesnį konfliktą.
„Blogiausia, kas galėtų atsitikti, yra isterija ir nepaskaičiuoti sprendimai. Kaip suprantu, mūsų užsienio politikos formuotojai iš verslo gauna dvejopus signalus: tiek nedelsiant veikti, tiek visiškai nesikišti. Tą patį matome ir viešojoje erdvėje: vieni teigia, jog tai spaudimas dėl Rytų partnerystės projekto, kiti – kad tai Rusijos vidaus kovų atspindys, treti – kad tai gynybinė reakcija į sudėtingą ekonominę situaciją Rusijoje. Todėl prieš priimant bet kokį sprendimą, pirma reikėtų išsiaiškinti, kas vyksta“, - teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.
Kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją
Viena iš galimybių, kurių gali imtis Lietuva, tai kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją, kurios nare Rusija tapo tik praėjusiais metais. Rusijos narystė šioje organizacijoje teoriškai turėjo sumažinti šios šalies galimybes vienašališkai riboti vienos ar kitos prekių grupės importą, nes importo draudimas gali būti taikomas tik pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles.
Premjeras Algirdas Butkevičius viešai jau pranešė, kad Europos Komisija svarsto apie galimybę kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją, tik reikia surinkti konkrečių įrodymų ir faktų.
Tačiau Mykolo Romerio universiteto profesorius Egidijus Motieka sako, kad iš Pasaulio prekybos organizacijos tikėtis daug neverta.
„Dabar iš esmės rusai bando veikti nepažeisdami Pasaulio prekybos organizacijos reglamentų. O jeigu jie truputį ir pažeidžia, paprastai nelabai kreipiama dėmesio, nes tokie dalykai natūraliai tvarkomi derybų būdu. Mes nesame to galingo didžiulio mechanizmo žaidėjai, mes esame tik statistai, kurie laikosi prekybos reikalavimų. Mažos valstybės negali daryti didelių pažeidimų“, - svarstė E. Motieka.
Jo nuomone, kur kas veiksmingiau prašyti Europos Komisijos pagalbos, nes rusai paprastai mėgsta ilgai ir maloniai pabendrauti su Europos Sąjungos pareigūnais ir galų galiausiai pasiekę savo tikslus – pagąsdinę tuos, ką reikėjo pagąsdinti – nusileidžia. „Europos Sąjungos mechanizmai yra pats svarbiausias dalykas“, - sakė E. Motieka.
Kreiptis į Europos Komisiją
„Jeigu šnekame apie Europos Komisiją, tai svertai yra. Be jokios abejonės, tai negali būti greitas procesas, bet kadangi ekonominėmis priemonėmis išspręsti tų dalykų iš esmės neįmanoma ar sunkiai įmanoma, lieka tik politinės priemonės“, - svarstė E. Motieka.
Politologo teigimu, tokiais atvejais geriausia būtų sukurti efektyvų Rytų ir Vidurio Europos šalių gelbėjimo mechanizmą, bet jo šiuo metu nėra.
V. Jurkonis savo ruožtu sako, kad Lietuvos veikimas per Europos Sąjungą ir Europos Komisiją gali būti veiksmingas, nes Kremlius negali ignoruoti tokių savo prekybos partnerių kaip Vokietija, Nyderlandai ar Italija.
„Kremlius gali žaisti su atskiromis valstybėmis pavieniui ir ignoruoti mažas valstybes, bet ne tuomet, kai pajungiamos tokios valstybės ir prekybos partnerės kaip Vokietija, Nyderlandai ar Italija“, - sakė politologas.
Rusija yra trečia pagal dydį Europos Sąjungos prekybos partnerė po Jungtinių Valstijų ir Kinijos, o Europos Sąjunga Rusijai yra pirmoji. Europos Sąjungos importas iš Rusijos 2012 metais siekė 213 mlrd. eurų, eksportas – 123 mlrd. eurų. Bendra prekybos apimtis sudarė 336 mlrd. eurų.
Europos Sąjunga taip pat yra didžiausia užsienio investuotoja Rusijoje.
Mykolo Romerio universiteto profesorius E. Motieka pažymi, kad maisto karai su Rusija visuomet vyksta pagal tą pačią schemą: Rusija taiko kokius nors ribojimus, Lietuva kreipiasi į Europos Komisiją, tuomet rusų pareigūnai ilgai ir maloniai pabendrauja ir galiausiai nusileidžia. Procesas niekada nebūna greitas.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad Europos Sąjunga gali reaguoti greitai, bet pats derybinis mechanizmas neveikia taip greitai. Pavyzdžiui, jeigu mes veikiame greitai, prasideda derybinis procesas per Europos Sąjungą. Kai jau ateina momentas, kad Rusijai gali būti taikomos sankcijos iš Europos Sąjungos, tada Rusija dažniausiai nutraukia taikomas priemones. Nors pats procesas trunka gana ilgai, bet rusai mėgsta maloniai kalbėtis su Europos Sąjungos institucijomis: kalbasi ilgai ir nusileidžia. Tokią praktiką jie taiko seniai ir ji veiksminga: poveikio priemonės būna didžiulės, o galų gale laimėtojais išeina abi pusės. Rusija taip bando destabilizuti artimojo užsienio šalis ir Lietuva visada patenka į pirmą ratą“, - sakė E. Motieka.
Buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis teigia manantis, kad įtikinti Rusiją liautis kovoti maisto karą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną gali įtikinti tik Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
„Mes turime ne prašyti pagalbos, o jos reikalauti, nes Europos Sąjungos pagrindas yra solidarumas. O imtis vienašališkų veiksmų ir bandyti atsakyti panašaus lygio veiksmais būtų neprotinga“, - sakė A. Ažubalis.
Imtis „veidrodinių priemonių“
Dar vienas būdas kovoti maisto kare – imtis analogiškų priemonių ir riboti Rusijos importą, tačiau šitoks būdas Lietuvai nepriimtinas dėl mūsų šalies rinkos mažumo: Rusija įtakos nė nepajustų, tačiau Lietuvos įvaizdis nukentėtų.
„Dvišalės priemonės (tranzito ribojimas, priemonės Kaliningradui, analogiški veiksmai Rusijos eksportui) įmanomos, bet, pirma, ar jos būtų efektyvios žinant kokia maža rinka esame? Antra, ar tai neiššauks dar daugiau oficialiosios Maskvos veiksmų?“ - abejojo V. Jurkonis.
„Mažosios valstybės (kokia ir yra Lietuva) negali rungtis su didžiosiomis valstybėmis pavieniui, todėl būtina ieškoti kanalų ir priemonių tarptautinėse organizacijose. Reiktų mažiau isterijos, o ateičiai – daugiau saugiklių. O pagrindinė atsako formulė turėtų būti rinktis komandines kovas, o ne „vienas ant vieno“, - pridūrė politologas.
V. Jurkonio nuomone, priemonių galėtų bei turėtų imtis ir patys verslininkai, mat jie taip pat turi savo komunikacijos kanalus – partnerius Rusijoje, verslo asociacijas.
Riboti karinį ir civilinį tranzitą į Kaliningradą
Lietuva turi dar vieną ginklą – Rusijos karinio ir civilinio tranzito ribojimą per Lietuvos teritoriją į Kaliningrado sritį. E. Motieka sako, kad tranzitinė sutartis yra pratęsiama kasmet, todėl realiai Lietuva galėtų ją nutraukti, tačiau tai būtų kraštutinis ir „ypatingas politinis žingsnis“.
„Šitą dalyką taikyti galima, bet, be jokios abejonės, tai reikėtų suderinti su NATO ir Europos Sąjunga. Jeigu Lietuva į kažkokius Rusijos veiksmus sureaguotų labai nenuosaikiai bei pati iškeltų karinio ir civilinio tranzito ribojimo klausimą, mūsų partneriai NATO ir Europos Sąjungoje, ypač didžiosios valstybės, sutiktų šitą žinią nepalankiai. Bet kraštutinio Rusijos spaudimo atveju suderinus su partneriais šitokia Lietuvos akcija – pagrasinimas – galėtų būti efektyvus. Tik pridursiu vėl, kad tai kraštutinė priemonė“, - teigė E. Motieka.
Vis tik politologas sako, kad toks veiksmas pastatytų Lietuvą į patį politinės ir diplomatinės kovos fronto priekį.
„Šitą klausimą visada galima laikyti rezerve, bet jis sunkiai realizuojamas, nes tai būtų visai kitokio politinio lygmens konfliktas“, - sakė mokslininkas.
E. Motieka sakė nemanantis, kad dabartinis konfliktas to reikalauja, be to, karinio ir civilinio tranzito vežimas per Lietuvą mums yra naudingas ekonomiškai.
Politologas taip pat pabrėžia, kad Lietuva patenka į vadinamąjį Rytų-Vakarų intermodalinio transporto koridorių: per mūsų šalies uostą Klaipėdą keliauja daug krovinių ne tik iš Rusijos, bet ir iš Kinijos, o ateityje keliaus dar daugiau. Pasak E. Motiekos, Rusijai šis koridorius tiek pat svarbus, kiek ir Lietuvai.
„Klaipėda iš to gyvena ir gyvens“, - teigia E. Motieka.
Riboti gamtinių dujų tranzitą
Mykolo Romerio universiteto profesorius teigia, kad mūsų šalis gali netgi riboti gamtinių dujų tranzitą į Kaliningrado sritį.
Lietuvos gamtinių dujų sistema yra sujungta su Baltarusijos, Latvijos bei Rusijos sistemomis. Gamtinių dujų tranzitas per Lietuvos teritoriją vykdomas tik į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį.
Tranzitas yra vykdomas pagal „Gazprom“ ir „Lietuvos dujų“ sutartį, kuri galioja iki 2016 metų. Sutartyje numatyta, kad pratęsiant šią sutartį ar sudarant naują, reglamentuojančią tranzito per Lietuvos teritoriją vykdymą, tranzito paslaugos suteikimo sąlygos turėtų galioti iki 2025 metų pabaigos.
Praėjusiais metais per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą transportuota 2,167 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.
„Bet tai vėl dalykas, kai Lietuva nebent gali pateikti užuominą, kad galbūt galime užsukti dujas, bet realiai to panaudoti neįmanoma, nes mes įeisime į labai konfliktinę situaciją ne tik su Rusija, bet ir su pačia Kaliningrado sritimi, kuri šiaip nėra atsakinga už esamą situaciją. Ši sritis tik nori išgyventi šiame konkurenciniame pasaulyje“, - teigė E. Motieka.