Kokie siurprizai ministerijose laukia kiekvieno ministro

 (48)
Bene didžiausi iššūkiai laukia sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, teigia LRT.lt kalbinti politologai Jūratė Novagrockienė ir Algis Krupavičius.
Saulius Skvernelis
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

Jie išskyrė svarbiausius darbus kiekvienoje ministerijoje ir įvertino, kaip būsimiems vadovams gali pavykti su jais susitvarkyti.

Kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas A. Krupavičius, svarbiausias premjero Sauliaus Skvernelio darbas bus tarpusavyje mažai susietų ekspertų technokratų grupę paversti komanda, kuri vykdytų koordinuotą ir kryptingą politiką. „Taip pat reikės išlaikyti vyriausybės veiksmų autonomiją sprendimus suderinant su Seimu. Galiausiai bus svarbiu išlikti savimi manevruojant tarp Seimo ir prezidentės“, – LRT.lt komentavo A. Krupavičius.

Kaip teigia Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė politologė J. Novagrockienė, formuojant ministrų kabinetą, išryškėjo viena ypatybė – rinkėjai balsavo už nesusitepusią partiją, o S. Skvernelis rinkosi nesusitepusius ministrus. „Kilus nors menkiausiam įtarimui ar abejonei dėl paskirto teisingumo ministro Juliaus Pagojaus, ieškomas kitas kandidatas. Vyriausybės kabineto formavimo logika – nuosekli ir sutampa koalicinės daugumos, pagrindinio vedlio ir prezidentės požiūriai“, – apibendrino politologė.

Kokius svarbiausius darbus galima išskirti kiekvienoje ministerijoje?

Aplinkos ministerija

Pasak A. Krupavičiaus, šioje ministerijoje yra keli prioritetai: tęsti teritorijų planavimo ir statybų reguliavimo debiurokratizaciją, sparčiai įgyvendinti daugiabučių renovaciją, atliekų tvarkymą priartinti prie geriausių pavyzdžių Europoje. „Taip pat – ištesėti pažadą perkelti Aplinkos ministeriją į Kauną“, – pridūrė politologas.

J. Novagrockienės teigimu, paramos klausimas yra iššūkis visoms ministerijoms, o ypač – Aplinkos.

Kęstutis Navickas
Kęstutis Navickas
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

„Klausimas, kaip reikės amortizuoti tą situaciją, kai įsibėgėja įvairūs projektai, kurie remiasi europine parama. Kaip reikės juos tęsti, o ne staiga nutraukti dėl to, kad nesugebėsime rasti savų pinigų, nes Europos Sąjunga (ES) daugiau nebefinansuos? Tai yra bendras iššūkis ministerijoms, kurios turi nemažai veiklų iš to rezervo. Pirmas uždavinys – nesilaikyti principo „po manęs nors ir tvanas“, bet žiūrėti, kokia gali būti perspektyva“, – sakė politologė.

Pats K. Navickas žiniasklaidai yra teigęs, kad neteisybė vyrauja statybų sektoriuje, ir jis mato dvi prioritetines sritis, kurioms reikia skirti didžiausią dėmesį: atliekų tvarkymui ir nelegalių statybų užkardymui bei kontrolės stiprinimui.

Energetikos ministerija

A. Krupavičiaus teigimu, šioje ministerijoje bus svarbiausia tęsti didžiuosius energetikos projektus, išlaikyti esamas energetinių išteklių kainas, spręsti Astravo AE galvosūkį ir gilinti Lietuvos energetikos integraciją į ES erdvę.

Kaip sako J. Novagrockienė, buvęs šios ministerijos vadovas Rokas Masiulis šioje ministerijoje puikiai dirbto, ir joje reikėtų toliau rūpintis santykine energetinių šaltinių nepriklausomybe. „Reikia žiūrėti, kad energetika netaptų Rusijos ar kitų šalių manipuliacijos priemone. Į antrą planą nuėjo alternatyvūs energetikos šaltiniai – vėjo jėgainės, saulės energija. Klausimas, ar tai neturėtų būti tarp prioritetų, nes kartu tai sprendžia ir ekologines problemas“, – svarsto politologė.

Žygimantas Vaičiūnas, Dalia Grybauskaitė
Žygimantas Vaičiūnas, Dalia Grybauskaitė
© DELFI (K. Čachovskio nuotr.)

Dabartinį energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną J. Novagrockienė teigia pažįstanti kaip labai rimtą žmogų ir savo srities žinovą. „Jis tikrai ne tas žmogus, kuris imtųsi kažką keisti. Tiesiog užtikrins tęstinumą, kurį pradėjo R. Masiulis“, – teigė profesorė.

Finansų ministerija

Pasak A. Krupavičiaus, šioje ministerijoje bus svarbu ne tik finansų stabilumas ir buhalterinis valstybės biudžeto subalansavimas – reikės surasti kelius, kaip didinti viešųjų finansų apimtį, t.y., didesnę BVP dalį, nei yra dabar, perskirstyti valstybei. „Iššūkis – išmokti didinti valstybės pajamas, o ne tik esamas perskirstyti ir paskirstyti. Lietuvoje dažniausiai finansų ministrai yra buhalteriai – pinigų skirstytojai, bet ne finansininkai, kurie žino, kaip uždirbti pinigus“, – LRT.lt komentavo A. Krupavičius.

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

Finansų ministras Vilius Šapoka iki šių metų liepos pabaigos dirbo Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriumi. J. Novagrockienės teigimu, naujojo ministro intencijos dėl kredito unijų yra labai reikalingos ir veiksmingos.

„Manau, kad jis iš tiesų turėtų būti labai aukšto lygio profesionalas. Žinoma, viskas priklausys nuo to, kaip bus sustyguotas visas ministrų kabinetas, tai – kertinė ministerija. Daug ką reiškia jos santykis su įvairiomis valstybėmis įstaigomis ar įmonėmis, pavyzdžiui, Valstybine mokesčių inspekcija. Reikia tikėtis, kad bus veiksmų suderinamumas su įvairiomis įstaigomis“, – tikisi politologė.

Krašto apsaugos ministerija

„Esamų geopolitinių iššūkių kontekste reikės užtikrinti tinkamą nacionalinį saugumą ir gynybą. Kitas iššūkis yra protingai ir efektyviai panaudoti 2 proc. nuo BVP eurų „lietų“ nacionaliniam saugumui stiprinti“, – teigė A. Krupavičius.

Vadovauti Krašto apsaugos ministerijai paskirtas diplomatas Raimundas Karoblis, pasak J. Novagrockienės, yra profesionalas. „Jis turi stiprų diplomatinio darbo pamatą. Klausimas, kaip jam seksis susidoroti su iššūkiais, kai grąžinti šauktiniai, vyksta kariuomenės modelio peržiūrėjimas. Dėl politinių gebėjimų klausimų nekyla, bet klaustukas, kaip bus su kariuomene, nes krašto apsaugos ministras atlieka civilinės demokratinės kontrolės funkciją ir turi puikiai komunikuoti su kariuomenės vadu, vadovybe“, – kalbėjo politologė.

Raimundas Karoblis
Raimundas Karoblis
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

R. Karoblio uždaviniai – didinti kariuomenės pajėgumus, išlaikyti biudžetą ir tiksliai pirkti tai, ko iš tiesų reikia. „R. Karobliui reikės įsigilinti, kokios problemos yra kariuomenėje, nes jų – labai daug. Prezidentė visiems sakė: skaidrumas, skaidrumas, skaidrumas. Tai – nekvestionuojama. Bet reikės sugebėti išklausyti patarimus, nes kariškiai geriau žino, kokios reikia technikos, o ne pirkti bet ką ar pigiau. Reikia žiūrėti, ko iš tiesų reikia dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis“, – LRT.lt kalbėjo J. Novagrockienė.

Kultūros ministerija

J. Novagrockienės teigimu, kultūros ministrė Liana Ruokytė Jonsson yra puiki ministrė, o kultūros sritis esą buvo labai nustekenta. „Tai – ne vieno ministro darbas. Ši ministerija turi ieškoti būdų, kaip kultūrą labiau finansuoti ir paremti. Tai – baisus Gordijaus mazgas, kurį reikia išmazgyti. Ši ministrė turėtų sutvarkyti bent jau principinius dalykus dėl finansavimo ir prioritetų kultūros srityje.

Kol kas galime žiūrėti optimistiškai, nes L. Ruokytė Jonsson turi patirties. Juo labiau, kad turėtų būti ir Seimo parama, jei bus susitarta dėl bendrų veikimo priemonių. Klausimas, ar sutaps ministrės ir Seimo Kultūros komiteto pozicijos“, – kalbėjo profesorė.

Liana Ruokytė – Jonsson
Liana Ruokytė – Jonsson
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

Pasak A. Krupavičiaus, šioje ministerijoje svarbiausia bus stiprinti kultūros vaidmenį kitų politikų lauke, bet uždavinys esą sudėtingas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Politologas A. Krupavičius teigia, kad ši ministerija kelia didžiausių iššūkių: „Ministras L. Kukuraitis turės galvoti, kaip mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, svarbios socialinės rūpybos organizacijų reformos, naujo socialinio modelio įdiegimas“.

J. Novagrockienės vertinimu, ši ministerija yra pati sudėtingiausia ir turi atlikti sudėtingiausias užduotis per ketverių metų laikotarpį.

Linas Kukuraitis
Linas Kukuraitis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Yra Darbo kodeksas, laukiamas socialinės politikos pokytis. Tai, kad paskirtasis ministras pasakė, kad nebus skubama didinti pensijų, žiūrint nepopulistiškai, nuteikia labai gerai, nes viską reikia apmąstyti. Pensijų sistema nebus keičiama. Iš tikrųjų galima labai greitai viską sugriauti neturint alternatyvos. Tuomet gali atsirasti daugiau problemų nei sprendimų.

Manau, kad iš tiesų bus sudėtinga, bet klausimas, kiek ministras turi kompetencijų ar potencialo. Tai – visiškai nežinomas asmuo. Jei kiti vienaip ar kitaip dirbę ir viešumoje žinomi ministrai, čia yra terra incognita. Sunku pasakyti, kaip bus, bet pačios intencijos atrodo labai geros“, – apibendrino politologė.

Susisiekimo ministerija

Jai vadovauti paskirtas buvęs energetikos ministras R. Masiulis. Pasak A. Krupavičiaus, iššūkiais šioje ministerijoje bus tolesnis didžiųjų projektų, tokių kaip „Rail Baltic“ ar „Via Baltica“ įgyvendinimas.

Rokas Masiulis
Rokas Masiulis
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

„Dar viena sudėtinga sritis yra valstybinių įmonių veiklos efektyvumo ir veiksmingumo didinimas. Apskritai, investicijos į susisiekimo infrastruktūrą didžiulės, bet jų grąža ir pačios infrastruktūros kokybė kartais yra abejotina. Pavyzdžiui, automobilių keliai itin dažnai rekonstruojami, nors ką tik buvo rekonstruoti. Tad už mažesnę kainą reikėtų gauti geresnę kokybę bei didesnę grąžą“, – įsitikinęs A. Krupavičius.

Politologės J. Novagrockienės manymu, R. Masiulis parodė, kad gali puikiai dirbti Energetikos ministerijoje, todėl galima tikėtis sėkmingo darbo ir Susisiekimo ministerijoje. R. Masiulio laukia iššūkiai, pertvarkant „Lietuvos geležinkelius“ ir kitas įmones.

„Valstybinių įmonių klausimas šiai Vyriausybei tikrai turėtų iškilti. Iki šiol nebuvo pakankamai politinės valios iki galo išspręsti šį klausimą, peržiūrėti efektyvumą, rentabilumą ir t.t. Tai turėtų būti ne tik R. Masiulio, bet viso ministrų kabineto klausimas. Dėl „Lietuvos geležinkelių“... Nemanau, kad iškart bus kertama, kapojama. R. Masiulis pratęs visų pirma labai atidžiai įsigilinti, kokia ten yra situacija. Reikia tikėtis, kad sparčiau į priekį judės „Rail Baltica“, nes tai – užsitęsęs projektas, per ilgai su juo trypčiojama vietoje. Įvertinus R. Masiulio gebėjimą dalykiškai spręsti daugelį klausimų, gal jam pavyks įgyvendinti šias užduotis“, – vylėsi J. Novagrockienė.

Sveikatos apsaugos ministerija

Politologės J. Novagrockienės teigimu, tai – viena sudėtingesnių ministerijų, nes yra nepaprastai daug interesų grupių: farmacininkai, įvairūs institutai ir pan. Aurelijaus Verygos laukia labai sunkus iššūkis sutvarkyti tą sistemą ir tam tikrus korupcinius santykius. Labai didelis klausimas, kiek tai gali pavykti ar nepavykti, nes ministras viešojo administravimo srityje niekaip nepasireiškė, tad sunku vertinti, kaip jam seksis. Bet, žinoma, laukia labai daug iššūkių ir sunkaus darbo“, – tikino politologė.

Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

A. Krupavičius teigimu, svarbiausi iššūkiai šioje ministerijoje laukia šie: sveikatos įstaigų tinklo optimizavimas, vaistų ir medicininių paslaugų kaina, perėjimas nuo ligų gydymo politikos į sveikatinimo politiką. „Be to, teks spręsti sveikatos įstaigų finansavimo problemas. Nors BVP dalis, tenkanti sveikatos apsaugai, yra palyginama su panašiomis į Lietuvą šalimis, bet lėšų naudojimo rezultatyvumas kelia nemažai klausimų, o medikų bendruomenė yra demotyvuojama žemais atlyginimais“, – pabrėžia VDU politologas.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras A. Veryga yra teigęs, kad vienas iš prioritetų bus kova su korupcija medicinoje.

Švietimo ir mokslo ministerija

Kaip sako A. Krupavičius, tarp svarbiausių iššūkių šioje ministerijoje yra visų lygių, pradedant ikimokykliniu ir baigiant aukštuoju, ugdymo kokybė ir prieinamumas, taip pat – naujų finansavimo modelių bendrajame lavinime ir aukštajame moksle sukūrimas ir įdiegimas vietoj mokinio ir studijų krepšelių, mokytojų ir dėstytojų atlyginimų didinimas ir jų motyvacijos sugrąžinimas.

Anot J. Novagrockienės, Jurgitos Petrauskienės paskyrimas švietimo ir mokslo ministerija buvo labai netikėtas.

Jurgita Petrauskienė
Jurgita Petrauskienė
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

„Ji – profesionalė ir akivaizdu, kad ji išmano šią sritį. Tačiau jos požiūris yra labai liberalus ir prieštarauja Ramūno Karbauskio nuostatai ar deklaracijoms, kurios buvo išsakytos, kad reikia vystyti regioninius universitetus ar pan. Klausimas, kaip bus sprendžiami tie dalykai, kurie tarsi prieštarauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nuostatoms“, – apibendrino profesorė.

Pati J. Petrauskienė pasisako už universitetų jungimą, tačiau žada pertvarkas vykdyti bendradarbiaudama.

Teisingumo ministerija

Ši ministerija – kol kas be ministro, mat paskirtas jai vadovauti Julius Pagojus po kilusio ažiotažo dėl jo praeities klaidos patvirtino nebesiekiąs teisingumo ministro portfelio.

VDU politologas A. Krupavičius sako, kad tai – mažai matoma ministerija, nors LVŽS rengiasi reformuoti rinkimų sistemą. Tad šioje srityje esą gali būti naujų darbų.

J. Novagrockienės teigimu, naujajam teisingumo ministrui reikės atsigręžti ir į kalėjimų būklę, nes tai esą – kone Lietuvos žaizda. „Sąlygos blogos, nuolatiniai nesugebėjimai kontroliuoti mobiliojo ryšio ir vagysčių. Tai – tikrai ne vienos kartos ministro klausimas. Turėtų būti ilgalaikė strategija ir numatyta programa. Neįsivaizduoju, ko galima tikėtis ir ar per metus ar dvejus kažką iš esmės galima pakeisti. Užduotys – didelės“, – sakė J. Novagrockienė.

Ūkio ministerija

2020 m. baigiasi dabartinė ES finansinė perspektyva, o artimiausius 4 metus bus intensyviausiai naudojamos Europos struktūrinių fondų lėšos. Tad, pasak politologo A. Krupavičiaus, nuo Ūkio ministerijos nemažai priklausys ne tik kaip teisingai ir sąžiningai šios lėšos bus panaudotos, bet kiek veiksmingi ir naudingi bus rezultatai ne tik trumpalaikėje, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos ūkiui ir visuomenei. „Jau susiduriama su darbo jėgos trūkumo problema, ir ją reikės gana skubiai spręsti“, – pridūrė VDU profesorius.

J. Novagrockienės manymu, sveikintinas dalykas, kad Socialdemokratų partija pagaliau ištraukė jaunus žmones, kurie dirba savivaldybėse. Tai esą rodo, kad socdemai turi savo potencialo.

Mindaugas Sinkevičius
Mindaugas Sinkevičius
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

„Tačiau apie ministrą Mindaugą Sinkevičių neįmanoma pasakyti nieko, nes jo veikla buvo savivaldybėje ir nelabai matėme, kas ten vyksta. Tikėtina, kad jaunas žmogus imsis kažkokių priemonių. Juo labiau, kad tai yra kertinė ministerija, kur iš tikrųjų labai daug dalykų gali padaryti tiek verslo, tiek pramonės srityse. Turėtų komunikuoti mokslas, verslas ir valstybinis sektorius. Yra įvairiausių užduočių, ir galima nuveikti labai daug. Viskas priklausys nuo to, kiek aktyviai M. Sinkevičius imsis kažkokių veiklų“, – dėstė politologė.

Užsienio reikalų ministerija

„Užsienio reikalų ministerijoje bus svarbus santykių su kai kuriais artimiausiais kaimynais, pirmiausia Lenkija, perkrovimas bei toliau esamos politikos tęstinumas. Užsienio politikoje didesnių pokyčių nebus tol, kol kadencijos nebaigs šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Jų gali atsirasti tik dėl tarptautinės aplinkos pasikeitimų. Tandemas D. Grybauskaitė ir Linas Linkevičius dirbs toliau“, – LRT.lt teigė A. Krupavičius.

Politologės J. Novagrockienės vertinimu, dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis esą gal ir gerai, kad šiai ministerijai toliau vadovaus L. Linkevičius.

Linas Linkevičius
Linas Linkevičius
© DELFI (A.Ufarto nuotr.)

„Dabar būtinas tęstinumas ir reikia toliau palaikyti santykius su įvairiomis valstybėmis ir partneriais. Juo labiau, neaišku, kokia bus situacija JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą. Neaiški banga ritasi Rytų ir Vidurio Europos valstybėse. Manau, geras pasirinkimas palikti L. Linkevičių vadovauti šiai ministerija. Reikia turėti omenyje, kad yra didžiulė Rusijos grėsmės ir reikia gebėti laikytis tvirtos pozicijos. L. Linkevičius rodo daug įvairių iniciatyvų ir jo pozicijos yra tokios, kad reikia turėti kuo daugiau sąjungininkų, palaikančių ES vienybę ir stiprybę“, – mano politologė.

Vidaus reikalų ministerija

A. Krupavičiaus teigimu, tarp būsimų darbų yra pertvarkų policijoje ir valstybės tarnyboje tąsa, viešojo valdymo veiksmingumo didinimas. Taip pat gali tekti daugiau dėmesio skirti migrantų klausimams.

„Manau, kad labai gerai pasirinkta Eimučio Misiūno kandidatūra, nes tai – buvęs teisėjas. Vidaus reikalų ministerijoje yra interesų, skirtingų pavaldžių įstaigų. Galbūt ministrui pavyks toliau vykdyti policijos reformą, kelti atlyginimus ar daryti kitus svarbius dalykus. Vidaus reikalų ministerija yra įtraukta į ginkluotojų pajėgų visumą, ir ši ministerija turėtų labai glaudžiai bendradarbiauti su Krašto apsaugos ministerija.

Eimutis Misiūnas
Eimutis Misiūnas
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Kai krašto apsaugos ministru paskyrė Užsienio reikalų ministerijos atstovą, galbūt bus galima pasiekti glaudesnio bendradarbiavimo tarp šių ministerijų, nes to visą laiką trūko. Tai – ministerijos, kurios dirba ir siekia tų pačių tikslų. Reikėtų didesnio bendradarbiavimo ir su Vidaus reikalų ministerija“, – įsitikinusi politologė J. Novagrockienė.

Žemės ūkio ministerija

Šios ministerijos darbotvarkėje, pasak A. Krupavičiaus, ko gero, bus Lietuvos žemės ūkio konkurencingumo didinimas, naujų rinkų maisto perdirbimo pramonei paieška, išmokų iš ES fondų sulyginimas su Vakarų Europos ūkininkų gaunamomis išmokomis.

Bronius Markauskas
Bronius Markauskas
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

Šiai ministerijai vadovauti paskirtas Bronius Markauskas. Jis turės sugebėti suderinti ūkininkų, perdirbėjų ir vartotojų interesus. Anksčiau B. Markauskas žiniasklaidai yra teigęs, kad norės peržiūrėti šiai ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų veiklai. Jis sakė matantis galimybių privatizuoti veislininkystės ir kai kurias kitas su žemės ūkiu susijusias veiklas.

„Taip pat reikia ištesėti pažadą perkelti ministeriją į Kauną. Kitaip ši koalicija bus tik vienai kadencijai ir be didesnių galimybių sugrįžti į valdžią ateityje“, – sako VDU profesorius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

V. Putino Rusija. Projektas, iš kurio Rusija gauna didžiausią naudą (239)

Nuo 2015 m. pradėjusi veikti Eurazijos ekonominė sąjunga (EES) buvo sukurta per ganėtinai trumpą laiką ir perėjo visas tris integracijos pakopas – nuo muitų sąjungos 2010 m. iki vieningos bendrosios rinkos 2012 m. ir labiausiai integruotos ekonominės sąjungos, apimančios atskirų ekonominės politikos sričių koordinavimą, 2015 m.

Orai: spūstels stipresnis šaltis (10)

Savaitgalio pradžioje daugelyje rajonų pasnigs, šaltis palaipsniui stiprės ir sekmadienio naktį galime sulaukti 10–11 laipsnių šalčio, LRT radijui sako sinoptikė Alva Nagelytė.

Lietuvoje užuovėją radusi ukrainietė: tai kultūringa, neturtinga ir labai tuštėjanti šalis (688)

Ieškoti saugaus prieglobsčio į Lietuvą atvykusi ukrainietė savo ateitį kuria Panevėžyje.

Klaipėdoje – šventė: įžiebė ir Kalėdų eglę, ir magišką sniego rutulį (87)

Klaipėda savo pagrindine miesto Kalėdų egle ir kitais šventiniais akcentais šiemet siekė tapti itin išskirtine. Šeštadienio vakarą Kalėdų senelis stebuklingais žodžiais įžiebė gyvą Kalėdų eglę bei greta jos sumontuotą milžinišką sniego rutulį. Gausiai susirinkę klaipėdiečiai neslėpė susižavėjimo, nes nieko panašaus uostamiestyje dar nebuvo matę.

V. Andriukaitis: esame gilioje krizėje (612)

Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad socialdemokratų partija po rinkimų yra gilioje krizėje. Jis kritikuoja socialdemokratų pasirinktas ministerijas ir sako, kad socdemams svarbiausi turi būti socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos reikalai.