„Supažindinau jį bendrais bruožais su situacija, kuri klostosi Rusijos-Lietuvos pasienyje. Pasakiau ambasadoriui, kad, Lietuvos pusės vertinimu, tos priemonės, kurias Rusijos pasieniečiai ir muitininkai taiko Lietuvoje registruotam transportui, taip pat Lietuvos piliečiams, vykstantiems per sieną, Lietuvos vežėjams, Lietuvoje pakrautiems kroviniams ir Lietuvoje pagamintoms prekėms, sudarydami kliūtis jų vykimui per sieną ir taikydami šimtaprocentinę patikrą tokio pobūdžio kroviniams ir visam transportui, turi diskriminacinį pobūdį“, - sakė A. Krivas.
Viceministras teigia pareikalavęs nutraukti šią diskriminacinę praktiką. Iš Rusijos pusės Lietuva nėra gavusi jokio oficialaus įspėjimo arba pranešimo. Rusija naująsias priemones pradėjo taikyti nuo penktadienio vakaro.
A. Krivas sako iš A. Udalcovo tik sulaukęs patikinimo, kad Rusijos muitinės ir pasieniečių veiksmuose „negali būti jokios politinės potekstės“.
Klausiamas, ar Rusijos taikomos priemonės gali būti susijusios su prezidentės Dalios Grybauskaitės teiginiais apie Rusiją, kaip teroristinės valstybės požymius atitinkančią valstybę, viceministras tikslaus atsakymo neturėjo.
„Galima daryti įvairias prielaidas, bet nesinorėtų spėlioti, kol nėra pateikta oficialių paaiškinimų iš Rusijos pusės. Drįstu tik priminti, kad su panašia situacija buvome susidūrę praėjusiais metais, irgi rudenį. Deja, liko pagrindo manyti, kad motyvacija už Rusijos pusės veiksmų buvo politinė“, - sakė A. Krivas.
Pasak viceministro, praėjusiais metais Rusija nesklandumus aiškino techninėmis priežastimis, bet „viskas liko atvira interpretacijoms, paaiškinimai nebuvo pateikti oficialiai“.
„Neatskleisiu paslapties pasakydamas, kad šiuo metu bendras tarpvalstybinių santykių fonas tarp Rusijos ir Vakarų valstybių institucijų – Europos Sąjungos ir NATO – bei dvišaliai santykiai tarp Lietuvoje ir Rusijos nėra patys geriausi. Šiame fone visada yra pagunda bet kokiems veiksmams priskirti politinę reikšmę ir potekstę. Nesinorėtų leistis į spekuliacijas“, - sakė A. Krivas.
V. Dumbliauskas: tai kerštas už D. Grybauskaitės žodžius
Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas teigia neabejojantis, kad šimtaprocentinė Lietuvoje registruotų transporto priemonių patikra tiesiogiai susijusi su prezidentės D. Grybauskaitės žodžiais, kad Rusija yra teroristinė valstybė.
„Aš manau, kad tai tiesiogiai susiję dalykai. Manau, Kremlius keršija. Toks grynas kerštas, net nekeista kažkaip. Būtų keista, jeigu to nebūtų“, - sakė politologas.
„Su dabartine Kremliaus publika visko galima tikėtis. Jie žaidžia va bank“, - pridūrė V. Dumbliauskas.
Klausiamas, kaip pats vertina D. Grybauskaitės pasisakymus, politologas sakė, kad tiesą kažkas juk turi pasakyti.
„Kadangi aš nesu vežėjas, tai aš vertinu teigiamai. Vis tiek kažkas turi pasakyti tiesą. Kas mokėsi istoriją, žino, kad su Adolfu Hitleriu nebuvo galima normaliai kalbėtis. Analogiškas atvejis ir šįsyk. Kremlius juk užpuolė artimiausią tautą!“ - sakė V. Dumbliauskas.
„Jeigu nieko nesakysi – geriau nebus tikrai. O kai pasakai – kenčia vežėjai. Bet jeigu visa Europa tylės, tai Vladimiras Putinas valdys visą Europą. Galų gale ir Davidas Cameronas palygino V. Putiną su A. Hitleriu – man tai dar net stipriau atrodo. Taip lygina tik inetelektualai savo straipsniuose, bet kad valstybės vadovas taip pasakytų, tai reta“, - pridūrė politologas.
N. Maliukevičius: Kremlius žaidžia dviprasmiškumą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius sako, kad Rusijos veiksmus reikia vertinti kartu su visu kontekstu. O kontekstas yra Ukrainos karas su Rusijos remiamais separatistais ir samdiniais, propagandinis Rytų-Vakarų karas.
Politologas taip pat pabrėžia, kad Kremlius laikosi dviprasmiškumo politikos: nesako, nei kodėl taip elgiasi, nei kiek tai truks. Reziumė – galvoti galime, ką norime.
„Norėčiau viską vertinti apskritai Rusijos hibridinio konflikto kontekste, kai jau daugelį mėnesių vykstant konfliktui Rytų Ukrainoje V. Putinas bando visaip nesusieti savo karių buvimo toje teritorijoje. Krymo operacijos metu irgi buvo siekiama nesusieti Rusijos su agresija. Šiuo atveju man tai panašūs veiksmai. Aš manau, kad niekas ir nepasakys (net nereikia to tikėtis), kad tai tiesioginė D. Grybauskaitės žodžių pasekmė. Visada taip buvo“, -sakė N. Maliukevičius.
„Dviprasmiškumo politika turi savo vaisių: ja yra bandoma sukelti nepasitenkinimą, nesusišnekėjimą, abejonę, nepasitikėjimą, priekaištus toje visuomenėje, prieš kurią tokios priemonės taikomos“, - pridūrė politologas.
Remiantis turima informacija, šį savaitgalį automobiliams su Lietuvos Respublikos registracijos numeriais, taip pat automobiliams su Lietuvos įmonių kroviniais ar Lietuvos įmonių reeksportuojamais kroviniais imta taikyti sugriežtinta patikra. Oficialių pranešimų apie tokios patikros įvedimą Lietuva iš Rusijos nėra gavusi.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija informuos Europos Sąjungos institucijas apie susiklosčiusią padėtį pasienyje.
Tai ne pirmas atvejis, kai Rusija imasi panašių žingsnių Lietuvos atžvilgiu. Paskutinį kartą jų imtasi 2013 metų rudenį, Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai.