Dėl šios priežasties laikinojoje sostinėje tampa sudėtinga rasti darbo vietą. Tačiau situacija nėra tokia prasta, o pagal kai kuriuos ekonominius rodiklius Kaunas pirmauja tarp visų Lietuvos miestų.

Antradienį Kaune prasidėjo tarptautinė konferencija „Protų nutekėjimas“ turi būti sustabdytas“. Konferencijos metu aptariamos jaunimo įsidarbinimo galimybes Kauno mieste. Susitikime dalyvauja savivaldybės atstovai, politikai, jaunimas, verslininkai iš Lietuvos ir užsienio, akademinės bendruomenės nariai, Lietuvos darbo biržos atstovai.

Krizė – smūgis visai Europai

Ž. Simanavičienė pastebi, kad Kaunas itin nukentėjo ekonominės krizės laikotarpiu. Šiuo periodu laikinąją sostinę paliko itin daug gyventojų, mažėjo darbo vietų skaičius.

„Didelį smūgį Kaunui, kaip ir visai Europai, padarė ekonominė krizė, ko pasekoje pradėjo ženkliai mažėti užimtų žmonių skaičius. 2009 metais mes pastebime mažėjimą. Tačiau mes galime sakyti, kad Kaune santykinai mažėjo mažiau, nei kitose Lietuvos miestuose. Iš tikro Kaunas negali pasigirti, kad išvengė emigracijos srautų mažėjimo. Patys didžiausi emigracijos srautai buvo 2010 metais. Tai rodo ir visos Lietuvos tendencijos. Tai lėmė ne tik ekonominės priežastys, bet ir politinės priežastys, kai buvo nuspręsta, kad ir nedirbantys turi mokėti PSD mokestį. Tačiau jau 2013 metais galime pasakyti, kad emigracija, aišku, ne visiškai, bet dalinai sumažėjo“, - sako Ž. Simanavičienė.

Be to pastebima, kad Kaune vis didėja jaunų ir garbaus amžiaus gyventojų santykis.

„Kauno problema yra tai, kad tai yra senstantis miestas. Jeigu mes lyginsime kiek tenka 100 vaikų iki 15-os metų vyresnio amžiaus žmonių, tai Kauno koficientas yra pakankamai didelis – 157. Tuo tarpu kai bendras šalies vidurkis yra 124. Atotrūkis Kaune, tarp jauno ir seno, didėja. Galbūt dėl to Kaune dalinai yra daugiau problemų ieškant darbo vietų“, - pastebi prof. Ž. Simanavičienė.

Neišnaudojamos galimybės

Ž. Simanavičienė teigia, kad norint Kaune pasiekti pozityvių pokyčių būtina suvienyti savivaldybės, verslo, mokslo bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų pajėgas.

„Mūsų tikslas buvo pasakyti, kas yra negerai. Aišku atkreipiant dėmesį į tai, kas yra gerai. Viena iš tendencijų, kad Kaune neišnaudojamos galimybės būtent dėl to, kad negalime išnaudoti viso turizmo potencialo, nes nėra pakankamai skrydžių. Vienu atveju jų daugėja, kitu – mažėja, trečiu atveju vėl kažkas užsidaro. Nėra pastovumu. Be to, miestas nėra patrauklus verslui ir investicijoms. Kokią spragą mes matome, tai būtina suvienyti jėgas ir padaryti stiprų stalą. Vien verslo bendruomenės neužtenka. Reikia, kad prisijungtų mokslininkai ir nevyriausybinės organizacijos. Tada tas stalas bus su keturiom kojom ir galbūt išryškės aštrios miesto problemos, kurias būtų galima spręsti. Juk galima įtraukti studentus, formuoti jų įgūdžius, jie galėtų įsitvirtinti darbo rinkoje“, - sako profesorė.

Kaunas – ir tarp lyderių

Nors Kaune netrūksta problemų, laikinoji sostinė gali pasigirti ir teigiamais rodikliais. Ž. Simanavičienė sako, kad BVP yra vienas iš rodiklių, kaip gyvena miestas.

„Kaunas užima antrą vietą, pagal BVP tenkantį vienam gyventojui. Pirmauja Vilnius. Pagal apskritai sukurtą BVP – Kaunas pirmauja, ne Vilnius. Dar Kaunas gali pasigirti, kad pagal absoliutų dydį Kaunas pirmauja pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą. Bet jei mes paskaičiuosime vienam gyventojui, tai padėtis kiek kitokia ir Kaune susidarė tokia padėtis, kad BVP tenkančio vienam gyventojui yra 37 tūkst., o pagal eksportą Kaune yra užleistos lyderio pozicijos. Tačiau, jei faktiškai Vilniuje yra beveik dukart daugiau gyventojų, tai pozicijos dukart nėra užleistos“, - sako Ž. Simanavičienė.