Ukrainoje liejantis kraujui politologai Laurynas Kasčiūnas ir Marius Laurinavičius teigia, kad greičiausiai nesutarimų šaltinis šiuo metu glūdi Regionų partijoje, kurioje įtakos sričių nepasidalija prezidento Viktoro Janukovyčiaus „šeima“ bei apie trečdalį deputatų kontroliuojantys oligarchai.
Viktoras Janukovyčius
© AFP/Scanpix

Taip politologai aiškina, kodėl Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Rybakas atsisakė registruoti pataisas dėl sugrįžimo prie 2004 m. Konstitucijos, nors anksčiau dėl to buvo susitarta.

Mokslininkai, be kita ko, sutaria, kad ateityje V. Janukovyčius Rusijai bus nebenaudingas, todėl veikiausiai bus ieškoma lyderio, kuris gebės kalbėtis ir su Vakarais, ir su Rusija. Tokia lydere, anot jų, galėtų tapti šiuo metu įkalinta Julija Tymošenko.

Kas įvyko?

Antradienį Aukščiausioje Radoje turėjo būti svarstomas grįžimas prie 2004 m. Konstitucijos, pagal kurią iš dalies susilpnėtų prezidento galios ir sustiprėtų parlamento įtaka. Tačiau Aukščiausios Rados pirmininkas Volodymyras Rybakas neleido registruoti Konstitucijos projekto, todėl aplink Radą besibūriavę protestuotojai ėmė supti parlamento rūmus, o specialiosioms pajėgoms duotas įsakymas šturmuoti protestuotojus. Paskutiniais duomenimis Kijeve žuvo 25 žmonės, sužeistųjų skaičius siekia apie 1000.

Kodėl ir kam reikalingas krauju rankas susitepęs V. Janukovyčius
© A.Solomino nuotr.

L. Kasčiūnas teigia manantis, kad nesutarimų dėl grįžimo prie 2004 m. Konstitucijos tikriausiai kilo ne tarp pozicijos ir opozicijos frakcijų, bet Regionų partijos frakcijos viduje, kadangi ši frakcija irgi yra susiskaldžiusi: dalį jos valdo V. Janukovyčiaus šeima, dalį – oligarchai.

„Tikėtina, kad derybos vyko Regionų partijos viduje ir V. Janukovyčius nesusitarė su oligarchais, kuriems 2004 m. Konstitucija būtų labai naudinga, nes svorio centras vėl keliasi į parlamentą, o ten jie turi savo deputatų grupes. Matyt, jis nepasirašė ant šio scenarijaus, kažkas pilstelėjo žibalo į ugnį ir viskas vėl persikėlė į gatves. Taigi aiškinant, kas nutiko, vienas iš galimų variantų – kad V. Janukovyčius nesusitarė su su oligarchais, kurie yra žaidėjai. Scenarijus nepavyko ir galų gale viskas degė – ten jau savi niuansai, kaip viską išprovokuoti“, - pasakojo L. Kasčiūnas.

Ekspertai svarbiausiais oligarchais, kurie kontroliuoja dalį Regionų partijos deputatų, vadina Rinatą Achmetovą ir Dmitrijų Firtašą. Buvo kalbama, kad jie atsisakė patvirtinti bet kokį V. Janukovyčiaus „šeimos“ atstovą į premjerus.

Regionų partija Aukščiausiojoje Radoje turi 207 deputatus, Julijos Tymošenko „Batkivščyna“ – 90 atstovų, Vitalijaus Klyčko UDAR – 42 parlamentarus, nacionalistinė „Svoboda“ – 36 deputatus, komunistai – 32 atstovus, nepriklausomų parlamentarų yra 35.

L. Kasčiūnas teigia, kad V. Janukovyčius remiasi savo šeima, labiausiai sūnumi Aleksandru Janukovyčiumi.

„Rados pirmininkas V. Rybakas V. Janukovyčiaus įsakymu atsisakė registruoti bet kokį Konstitucijos pataisų projektą. Tai reiškia, kad arba V. Janukovyčius, arba jo artimiausia aplinka, kuri irgi žaidžia, tiesiog nusprendė neiti į jokį kompromisą ir nieko nedaryti. Informacija, kad V. Rybakas griežtai atsisakė registruoti pataisas, buvo dar prieš visus susirėmimus. Ir gali būti, kad arba tai buvo susirėmimų priežastis, arba toks buvo scenarijus: jie nusprendė, jog jiems tas netinka – nei Konstitucijos pataisos, nei premjero kandidatūros. Tai reiškia, kad nėra sutarimo pačioje Regionų partijoje“, - pasakojo M. Laurinavičius.

Marius Laurinavičius
Marius Laurinavičius
© DELFI / Valdas Kopūstas

Apžvalgininkas sako, kad pastaruoju metu net manoma, kad Regionų partijoje yra iš viso trys galios centrai: V. Janukovyčiui asmeniškai ištikimi žmonės, tarp kurių yra jėgos struktūrų atstovai, sūnaus A. Janukovyčiaus aplinkos žmonės, tarp kurių yra laikinasis premjeras Serhijus Arbuzovas ar mokesčių ministras Aleksandras Klimenko, bei trečias blokas – oligarchų kontroliuojami deputatai.

„Šiaip labai įdomi viena V. Janukovyčiaus pareiškimo dalis. Jis tiesiogiai teigia, kad dalis jo aplinkos nuo pat pradžių buvo už jėgos panaudojimą, bet jis visada atsisakinėjo, nes yra už dialogą ir panašiai. Tas labai keistai skamba tokiame kontekste. Atrodo, kad dalis jo aplinkos ir išprovokavo jį jėgos panaudojimui, nes tai, kas dabar padaryta, visiškai nelogiška. Jeigu jis būtų elgęsis logiškai, ir (kad ir kaip ciniškai skambėtų) logiškai naudojęs jėgą, jis tą turėjo daryti gerokai anksčiau“, - teigė M. Laurinavičius.

Sankcijos Ukrainos viršūnėlėms

Kalbėdamas apie sankcijas svarbiausiems Ukrainos asmenims L. Kasčiūnas teigia, kad didžiausias stabdis šiuo klausimu yra Vokietija, nors ekspertai diskutuoja, ar sankcijos apskritai yra tinkama priemonė, mat gali Ukrainą dar labiau pastūmėti į Rusijos pusę.

L. Kasčiūnas taip pat teigia, kad sprendimų priėmėjai Europos Sąjungoje gali nebūti tinkamai informuoti, kam konkrečiai sankcijas taikyti – prezidentui, ministrams, oligarchams ar dar kam nors.

„Jeigu tu nori paspausti mygtuką, tu turi tiksliai žinoti, kas yra kas. Primenu, kad tame periode iki Vilniaus viršūnių susitikimo ir po Vilniaus Europos lyderiai nemokėjo ir nežinojo, kaip skaityti informaciją šioje šalyje. Jie šaudė tuščiai į orą, provakarietiškais žmonėmis laikė žmones, kurie nėra provakarietiški. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos sprendimų priėmėjų ratuose iki pat lapkričio pabaigos visi tvirtino, kad V. Janukovyčius neišvengiamai pasirašys Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimą, nes oligarchai remia Europos idėją. Tai tik rodo, kad Europos lyderiai vadovavosi neteisingomis prielaidomis ir padarė neteisingas išvadas“, - teigė L. Kasčiūnas.

Politologas aiškina, kad Vokietija gali neinicijuoti sankcijų Ukrainos atstovams todėl, kad užsienio reikalų ministro postą iš laisvojo demokrato Guido Westerwelle perėmė socialdemokratas Frankas-Walteris Steinmeieris.

„Jis yra visada linkęs į tam tikras dėliones santykiuose su Rusija. Jis siūlė visąlaik įtraukti Rusiją į sprendimų priėmimą dėl Ukrainos. Kitaip tariant, aš galbūt čia matyčiau tam tikrą veiksnį, kodėl vokiečiai ne iki galo ryšis imtis sankcijų“, - svarstė L. Kasčiūnas.

„Kitas dalykas, sankcijų priėmimas gali stumtelėti Ukrainą į kitą erdvę. Tai irgi yra niuansas. Baltarusijos pavyzdys parodė, kad sankcijų įvedimas nedavė didelės naudos. Bet Ukraina ne Baltarusija – pagrindiniai galios centrai, tai yra didysis verslas, niekada nebus suinteresuotas Muitų sąjunga“, - pridūrė politologas.

Apžvalgininkas M. Laurinavičius aiškina, kad JAV ir Europos Sąjunga sankcijas laikė paskutine poveikio priemone, mat didelio suinteresuotumo jas įvesti nejaučia nė viena šalis, nes egzistuoja ne tik politikų, bet ir bankų interesai.

Neramumai Kijeve
Neramumai Kijeve
© AP/Scanpix

„Bet aš manau, kad dabar tos sankcijos bus įvestos. Arba bus greitai išspręsta situacija – ar nugalės revoliucija, pabėgs V. Janukovyčius (nors aš to neprognozuoju), arba tos sankcijos bus įvestos. Tikrai manau, kad jos bus įvestos, jeigu Ukrainoje tikrai viskas vyks taip, kaip vyksta dabar“, - sakė M. Laurinavičius.

Jis priminė, kad V. Janukovyčiui antradienį vakare prisiskambino tik JAV viceprezidentas Joe Bidenas. Pasak M. Laurinavičiaus, pokalbio detalės su JAV viceprezidentu būtų labai įdomios, mat praeitą kartą per susirėmimus po J. Bideno skambučio V. Janukovyčius atsitraukė ir sutiko atšaukti drakoniškuosius įstatymus dėl protestų varžymo.

Ar J. Tymošenko galėtų pakeisti V. Janukovyčių

Julija Tymošenko, Viktoras Janukovičius
Julija Tymošenko, Viktoras Janukovičius
© AFP/Scanpix

L. Kasčiūnas teigia, kad apžvelgiant geopolitinę aplinką, Rusija yra suinteresuota kuo didesne Ukrainos priklausomybe, todėl nuo Vakarų izoliuotas ir Vakarų šalių pasmerktas V. Janukovyčius Rusijai nėra blogai.

„Po to, kai jis nužudė 25-30 žmonių, jis natūraliai yra atsakingas ir priklausomas nuo Rusijos dar labiau. Bus ar nebus sankcijos, jį vertina kaip nusikaltėlį, bent jau ką kalba JAV ambasadorius“, - sako politologas.

Pasak L. Kasčiūno, Rusija veikiausiai nenorėjo susitarimo dėl 2004 m. Konstitucijos, nes iš dalies galios centras būtų pasislinkęs į Ukrainos oligarchų pusę, kurie atstovaus savo asmeniniams, o ne Rusijos interesams. Tačiau politologas teigia, kad pernelyg silpnas V. Janukovyčius Rusijai nėra naudingas, nes nekontroliuoja pusės valstybės.

Vilniaus universiteto Tarptautinų santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas sako, kad rusai 2015 m. prezidento rinkimuose „ant V. Janukovyčiaus tikriausiai nestatys“. L. Kasčiūnas sutinka, kad ieškant galimų V. Janukovyčiaus pakaitalų, galima atsisukti ir į kalėjime sėdinčią J. Tymošenko, kuri su rusais „vieną kartą jau yra susitarusi, todėl tikėtina, kad moka su jais tartis“.

„Tai būtų toks tarpinis variantas ir Vakarams, ir Rusijai. Pastaruoju metu išryškėjo vienas labai svarbus dalykas: nepaisant to, kad J. Tymošenko yra uždaryta, ji vis dar turi įtakos. Tai, kad Arsenijus Jaceniukas atsisakė būti ministru pirmininku yra didelis J. Tymošenko įtakos padarinys. Jeigu ji būtų paleista, reabilituota, įgytų teisę dalyvauti prezidento rinkimuose, neabejotina, kad su ja galėtų kalbėtis ne tik Vakarai, bet ir Rusija“, - sakė L. Kasčiūnas.

„Rusija turėtų tikriausiai ir kitokių variantų. Pavyzdžiui, Sergejus Tigipko. Prezidento rinkimuose jis buvo trečias“, - pridūrė politologas.

M. Laurinavičius savo ruožtu pasakoja, kad esama nepatikrintų duomenų, neva po susirėmimų V. Janukovyčius skambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir neva šis atsisakęs su juo kalbėti. Jeigu tai tiesa, anot apžvalgininko, tai reikštų, kad V. Janukovyčius nebeturi Rusijos palaikymo, o susirėmimus išprovokavo būtent rusai.

Kodėl ir kam reikalingas krauju rankas susitepęs V. Janukovyčius
© Stopkadras

„Tai reikštų, kad Rusija metė V. Janukovyčių. Rusija šiaip „statė“ ir „stato“ ant daugelio žmonių. Kokia nors J. Tymošenko yra Rusijai ne ką mažiau naudinga nei V. Janukovyčius. Todėl visai galimas variantas toks“, - teigė apžvalgininkas.

Jis primena, kad Ukrainoje buvo nepatvirtintų pranešimų, jog prezidento administracijos vadovas Andrejus Kliujevas net buvo tiesiogiai nuvykęs derėtis su J. Tymošenko dėl siūlymo jos partijos atstovui A. Jaceniukui užimti premjero postą.

Savo ruožtu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, viešinti Pietų Korėjoje, teigia, kad tai kas vyksta Ukrainoje yra nusikalstama. ir vis labiau primena pilietinį karą.  Savo žodžius ji taikė ne tik valdžiai, bet ir opozicijos atstovams.

„Tai, kas vyksta Ukrainoje, jau visiškai nebepateisinama, ir netgi aš vadinčiau nusikalstama. Tai taikau abiem pusėms – ir valdžiai, ir daliai opozicijos, kuri agresyviai provokuoja labai agresyvius veiksmus, kurie privedė ne tik prie kraujo praliejimo, bet ir prie žmonių žūties“, - sakė prezidentė.

DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (7)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (197)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (14)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (19)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (48)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (296)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Prasidėjo visiškas Saulės užtemimas: pasigrožėkite vaizdais (28)

Rugpjūčio 21 d. įvyks neeilinis visiškas Saulės užtemimas, kurį galės stebėti tūkstančiai...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (22)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (112)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (83)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...