Emigrantų elitas į Lietuvą nenori grįžti ne dėl ekonominių priežasčių. Elitui priklausantys emigrantai labiau akcentuoja prastą Lietuvos psichologinį klimatą, tolerancijos bei pagarbos žmogui trūkumą.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Tai parodė antradienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pristatyti užsienio lietuvių apklausos rezultatai.

Apklausa atskleidė, kad užsienio lietuvių apsisprendimui grįžti į Lietuvą ne mažiau nei ekonominiai aspektai svarbūs psichologinio klimato Lietuvoje pokyčiai, didesnė tolerancija bei pagarba žmogui, galimybės realizuoti savo sugebėjimus. Šiuos veiksnius nurodė 38 proc. respondentų.

Kaip kiti svarbūs veiksniai sugrįžti įvardijami šalies gerovės ekonominis augimas (33 proc.). 27 proc. apklaustųjų nurodo norintys, kad grįžus jų darbo užmokesčio dydis būtų panašus į užsienyje gaunamą atlyginimą. 

Taip pat gana reikšmingi veiksniai yra tikėjimas, kad užtenka asmeninių pastangų savo tikslams pasiekti bei planams įgyvendinti (21 proc.). 17 proc. norėtų darbdavių požiūrio į žmogų pokyčių.

Koks Lietuvos įvaizdis užsienyje

Apklausos dalyvių taip pat buvo prašoma įvertinti Lietuvos žinomumą ir patrauklumą užsienyje. Daugiau nei pusė apklaustųjų atsakė, kad jų gyvenamoje šalyje jis yra patenkinamas arba geras, 35 proc. nuomone – blogas. Beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad per pastaruosius dvejus metus Lietuvos žinomumas nepakito, šiek tiek daugiau buvo manančių, kad jis pagerėjo.

Užsienio lietuviai taip pat nurodė patys prisidedantys prie teigiamų pokyčių Lietuvoje. 54 proc. sakė garsinę Lietuvą toje valstybėje, kurioje gyvena, 44 proc. rėmė Lietuvoje likusius giminaičius, 20 proc. nurodė padėję užmegzti kontaktus tarp jų buvimo šalies ir Lietuvos atstovų.

Net 89 proc. užsienio lietuvių nurodė, kad domisi įvykiais Lietuvoje. Net 90 proc. pagrindiniu informacijos šaltiniu nurodė internetą, gerokai rečiau renkamasi radiją ir televiziją. Lietuvišką televiziją žiūri 39 proc. apklaustųjų, dažniau ji žiūrima per internetą.

Absoliučiai daugumai užsienio lietuvių (79 proc.) yra svarbus lietuvybės išlaikymas. 42 proc. užsienio lietuvių, turinčių vaikų iki 18 metų amžiaus, nurodė, kad jų vaikai naudojasi lituanistinio švietimo galimybėmis.

Tai tik emigravusio elito nuomonė

Apklausą atlikusio tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys neslėpė nustebęs dėl gautų rezultatų. Pasak V. Gaidžio, iki šiol manyta, kad daugiau emigraciją lemia materialiniai dalykai – atrodydavo, žmonės susitaupys ir grįš. Tačiau paaiškėjo, kad labiau norima daugiau tolerancijos ir pagarbos žmogui.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovas profesorius Vytis Čiubrinskas atkreipė dėmesį, kad tyrimas atliktas kiek neproporcingai: apklausta daug respondentų iš Belgijos (10 proc.) ir Liuksemburgo (6 proc.), tuo metu daugybę emigrantų iš Lietuvos priglaudusios Airija ir Ispanija teturi 3 ir 4 proc. Daugiausia apklausta žmonių su aukštuoju išsilavinimu (86 proc.). Pagal socialines grupes dominuoja specialistai, tarnautojai, verslininkai, vadovai, menininkai ir autoriai. Iš viso šios grupės sudaro 69 proc. apklaustųjų.

„Žodžiu, tai elitistinis diasporos paveikslas, neįtraukiantis masinės darbo migracijos paveikslo, labiau kalbantis apie protų nutekėjimą, o ne apie šiuolaikinės ekonominės migracijos srautus. Bet, kaip puikiai paaiškino projekto vadovas, iš tikrųjų buvo daugiausia remtasi aktyviais žmonėmis“, – kalbėjo V. Čiubrinskas.

Pasak B. Čiubrinsko, tyrimas nuteikia optimistiškai, tačiau tai, kad apklausoje beveik nėra paprastų žmonių balso, optimizmą dėl emigrantų saistymosi su viešuoju Lietuvos gyvenimu, lietuvybės išlaikymo šiek tiek smukdo.

URM teigimu, apklausa atlikta siekiant išsiaiškinti esamą užsienio šalyse gyvenančių lietuvių būklę, lūkesčius, planus, nustatyti užsienio lietuvių poreikius lietuvybės išlaikymo, dalyvavimo valstybės gyvenime ir valstybės teikiamų viešųjų paslaugų atžvilgiu. Atlikus apklausą tikimasi įvardyti kliūtis, su kuriomis užsienio lietuviai susiduria bendradarbiaudami su Lietuva, identifikuoti sritis, kuriose jie norėtų ir galėtų prisidėti prie teigiamų pokyčių mūsų šalyje.

Internetinę apklausą ministerijos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausoje iš viso dalyvavo 711 užsienio lietuvių, kurie užsienyje praleido ne mažiau nei pusmetį. Apie 70 proc. respondentų buvo iš Europos Sąjungos šalių (daugiausia Jungtinės Karalystės, Belgijos, Švedijos), likę – iš kitų pasaulio šalių, daugiausia JAV.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

G. Paluckas rėžė koalicijos partneriams: reikia ne naikinti, o kurti (85)

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sukritikavo penktadienį...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (49)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Nacionalinėje žemės tarnyboje sujudimas: atlikta krata vadovo kabinete

Kaip DELFI patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklą kuruojantis žemės ūkio...

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (51)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (143)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Pasiruoškite: vaizdas sostinės gatvėse skirsis kaip diena ir naktis (33)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

(Ne)laimingoji turistė išgyveno jau trečiąją teroro ataką (6)

Po Europą keliaujanti jauna Australijos pilietė buvo įvykių epicentre, kai teroristai surengė...

Kas nutinka, kai po žeme sprogsta atominė bomba (4)

Egzistuoja daug būdų, kaip žemėje iškasti milžinišką duobę, tačiau neabejotinai pats...

Dvejus metus laukta „Karklė“ prasidėjo: festivalininkai į linksmybes neskuba (9)

Penktadienio vidurdienį festivalis „ Karklė “ pagaliau atvėrė vartus. Ir nors palapinių...

Turistai iš JAV ir Vokietijos atvyksta į Lietuvą dėl neįprastos pramogos (10)

Jeigu artimiausią sekmadienį ir pirmadienį – rugpjūčio 20 dieną Vilniuje ir rugpjūčio 21...