Kodekso pataisos padėtų nagrinėti karo nusikaltėlių bylas

Seime užregistruotos Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisos, kuriomis siekiama palengvinti baudžiamųjų bylų dėl karo nusikaltimų tyrimą.
Anot projekto aiškinamojo rašto, karo nusikaltimų bylų turimo praktika rodo, kad įtariamieji tokiose bylose yra senyvo amžiaus ir neretai ligoti, todėl užbaigti tokių bylų parengtinį tyrimą dėl šių priežasčių būna labai sudėtinga.

Dabar galiojančios BPK nuostatos reglamentuoja kaltinimo pareiškimo ypatumus genocidu kaltinamiems asmenims, kurie yra už Lietuvos teritorijos ribų ir vengia atvykti kaltinimo pareiškimui, bei kaltinamiesiems, kurie dėl sveikatos būklės negali dalyvauti kaltinimo pareiškime, ypatumus.

Tačiau minėtos nuostatos taikomos tik genocidu kaltinamiems asmenims, o papildžius BPK, bus taikomos ir kaltinamiesiems sunkiais karo nusikaltimais, kuriems netaikoma senatis.

Siūlomos BPK pataisos taip pat padėtų pajudinti iš sąstingio bylas, kuriose prašoma kitų valstybių teisinės pagalbos. BPK nuostatų papildymas leistų pasirinkti alternatyvą, negavus atsakymo iš užsienio valstybės dėl teisinės pagalbos suteikimo daugiau kaip 12 mėnesių.

Šiuo atveju, remdamasis pataisomis, bylą tirianti institucija ar pareigūnas galėtų atnaujinti parengtinį tardymą anksčiau sustabdytoje baudžiamojoje byloje.

Pavyzdžiui, Lietuva jau kelerius metus prašo Rusiją ir Baltarusiją suteikti jai teisinę pagalbą 1991 metų įtariamųjų perversmininkų bylos tyrime, tačiau iki šiol jokio atsakymo negauta.

Taip pat Lietuvos teisėtvarkininkai ne kartą kreipėsi į Rusiją dėl 84 metų buvusio sovietų saugumo karininko Petro Raslano, kaltinamo Lietuvos gyventojų žudynėms Rainiuose 1941 metais.

Lietuvos teismas P. Raslaną galėtų teisti už akių, tereikia, kad jam būtų įteikta kaltinamoji išvada ir kad teismas žinotų, jog šaukimas į posėdį jam įteiktas. Rusija iki šiol neatsako į Lietuvos prašymus užtikrinti, kad Maskvos apskrityje gyvenantis P. Raslanas tokį šaukimą gaus.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

R. Karbauskis: referendumas dėl dvigubos pilietybės turėtų vykti kelias dienas (18)

Norint išplėsti dvigubos pilietybės institutą, referendumas neišvengiamas, tačiau jis turėtų vykti savaitę ar kelias dienas ir jokiu būdu neturėtų būti organizuojamas kartu su rinkimais, teigia valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

S. Skvernelio planas - R. Karbauskis nebeturės kitos išeities (183)

Premjeras Saulius Skvernelis vožtelėjo išrinktajam socialdemokratų pirmininkui Gintautui Paluckui kaip reikiant: jis atsisakė susitikti su naujuoju koalicijos partnerių lyderiu ir, vietoje to, susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.

Vyrų savižudybių rodiklis Lietuvoje - didžiausias Europoje (37)

Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, atliktas alkoholio vartojimo priežasčių ir tendencijų tyrimas RARHA (Reducing Alcohol Related Harm) rodo, kad kas septintas gyventojas Lietuvoje alkoholį vartoja siekdamas užsimiršti, kas dešimtas - norėdamas įveikti sielvartą ir depresiją. Pagal šiuos grėsmingus rodiklius Lietuva pirmauja Europoje, keturis kartus lenkdama Europos Sąjungos (ES) vidurkį, devynis kartus - Estiją.

Siūloma, kad FNTT direktorių skirtų Vyriausybė, o ne ministras

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas siūlo perleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus skyrimą Vyriausybei. Šiuo metu teisę skirti FNTT vadovą turi vidaus reikalų ministras.

Užsienio lietuviai raginami nebijoti referendumo dėl dvigubos pilietybės (85)

Teisininkai ragina pasaulio lietuvius nebijoti referendumo dėl dvigubos pilietybės, pabrėždami, kad tai vienintelis įmanomas kelias, bet išeivijos atstovai ir toliau laikosi pozicijos, jog pakaktų Pilietybės įstatyme papildyti dvigubą pilietybę leidžiančių išimčių sąrašą.