Klaipėdos žydų senosioms kapinėms ─ teisinė apsauga

 (4)
Teisinė apsauga suteikta memorialiniam nekilnojamojo kultūros paveldo objektui ─ Klaipėdos žydų senosioms kapinėms (Sinagogų g., Klaipėda), praneša Kultūros paveldo departamentas.
© J. Paunksnienės (Kultūros paveldo centras) nuotr.

Klaipėdoje anksčiau veikė kelios dešimtys kapinių, tačiau tik nedaugelis iš jų išliko.

„Vienintelės mieste žydų kapinės yra XIX a. I pusės – XX a. vidurio laikotarpio kapinės. Jų teritorija anksčiau buvo didesnė, nei išlikusi ir įrašyta į Kultūros vertybių registrą (dabar ─ apie 13 000 kv.m). Tačiau tai, kas išliko, akivaizdžiai praturtina Klaipėdos miesto istoriją ir yra svarbi jos dalis“, ─ sako Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė.

Anot jos, daugiausiai duomenų apie Klaipėdos žydų senąsias kapines yra pateikęs Jonas Tatoris knygoje „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 m.”. Šiame šaltinyje teigiama, kad per XVIa .- XX a. pr. laikotarpį Klaipėdoje suskaičiuojamos 22 kapinės. XIX a. pradžioje žydų kapinėms įrengti buvo skirtas ravelinas (miesto gynybinio pylimo įrenginys). Pirmą kartą 1840-ųjų metų miesto plane pažymėtos žydų kapinės ─ dar pakankamai mažos, apsodintos gyvatvore. XX a. pirmojoje pusėje jos buvo praplėstos.

„Žydų kapinių planas skyrėsi nuo liuteronų kapinių: jose nebuvo centrinės aikštelės ir susikertančių takų, o teritorija buvo suskaldyta pailgais kvartalais“, ─ rašo J.Tatoris.

Kaip saugotinos vertingosios Klaipėdos žydų senųjų kapinių savybės yra įvardinti įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos – rausvo tašyto granito antkapinis paminklas su iškaltu memorialiniu įrašu hebrajų kalba, pilko tašyto granito paminklas (nuverstas) ir apie 30 antkapinių paminklų fragmentų, įmūrytų į atminties sieną. Apie 1991 m. sumūrytos memorialinės sienos su antkapiniais paminklų fragmentais autorius ─ architektas Saulius Manomaitis). Taip pat saugotini yra žemės ir jos paviršiaus elementai – Klaipėdos gyventojų palaikai bei reljefas. Jis yra lygus, auga pavieniai medžiai. Kapinių centrinėje dalyje pasodinta tujų alėja.

XIX a. viduryje kapinės buvo aptvertos tvora, pastatytas apeiginis pastatas. XX a. pr. kapinių vakarinę ir pietinę puses supo medžiai, o šiaurinę ir rytinę užbaigė ravelino šlaitai, kurie pokario metais buvo išlyginti.. Šiuo metu kapines supa miesto gyvenamieji pastatai. Apeiginis nedidelis pastatėlis vėliau jis buvo perstatytas kitoje – dabartinėje vietoje. Jis iš pradžių yra buvęs be priestato, kvadratinio plano. Vėliau prie jo pristatytas priestatas, kuris yra pavaizduotas 1942 m. Klaipėdos miesto plane. Šio plano originalas yra saugomas Londono kariniame archyve. Šiame pastate buvo šarvojimo patalpos ir laidojimo reikmenų parduotuvė. Antrojo pasaulinio karo metu antkapiai buvo sunaikinti, kaip ir ritualinis pastatas. Sovietmečiu žydų kapinių teritorijoje buvo įkurta radijo trukdžių stotis su aukštomis metalinėmis antenomis, ritualinio pastato vietoje pastatytas administracinis pastatas. Beveik visi antkapiniai paminklai buvo sugriauti, o kai kurie įmūryti į didžiulius betoninius blokus, kurie tarnavo kaip antenos pamatas. Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. radijo stotis panaikinta, kapinių teritorija aptverta, išlikusios antkapinės plokštės įmūrytos į atminties sieną. Buvusiame radijo stoties pastate šiuo metu įsikūrusi Klaipėdos žydų bendruomenė, veikia sinagoga. Pasodinta tujų alėja – prisimenant Klaipėdos krašto gyventojus, kurie rizikavo savo gyvybe, gelbėdami žydus. Po kiekvienu iš 29 medžių įrengtas atminimo ženklas su Pasaulio teisuolio vardu.

Manoma, kad žydai Klaipėdos krašte pasirodė XV a., nors pirmajame dokumente jie paminėti 1567 m. Žydų padėtis mieste buvo sunki, ─ Prūsijos didysis hercogas Albrechtas tuomet visiems žydams skyrė 21 dienos terminą išvykti iš miesto ir niekada į jį negrįžti. Šis draudimas galiojo iki XVII a. vidurio. Padėtis pakito tik po Didžiosios prancūzų revoliucijos, kuri sulygino žydų ir kitų Prancūzijos piliečių teises. Tai padidino žydų gyventojų skaičių šiame krašte. Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, Prancūzijos valdžia, kuriai atiteko Klaipėdos kraštas, panaikino visus apribojimus žydams. Kai jis buvo grąžintas Lietuvai, mieste toliau daugėjo gyventojų žydų. Jie įkūrė daug maisto produktų gamybos, medžio apdirbimo, tekstilės, laivų remonto pramonės įmonių. Jie buvo tarp kurorto verslo pradininkų ir, teigiama, įkūrė pirmąją pasaulyje gintaro kasyklą greta Juodkrantės.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Jonavoje atidaroma sporto arena

Jonavoje trečiadienio vakarą atidaroma nauja, 2 tūkst. vietų sporto arena. Joje planuojama, ne tik treniruosis ir varžysis sportininkai, bet vyks koncertai, miesto šventės.

Neringa sieks, kad būtų paprasčiau gauti leidimus važinėti ant ledo (3)

Neringos savivaldybė ketina kreiptis į kelias ministerijas su prašymu aiškiau reglamentuoti ir supaprastinti tvarką, leisiančią žvejams mėgėjams važinėti ant Kuršių marių keturračiais ir ledrogėmis, trečiadienį rašo „Lietuvos žinios.

Griaunamas kino teatro „Lietuva“ pastatas (9)

Baigus smulkesnius darbus, trečiadienį Vilniaus senamiestyje bus griaunamas buvusio kino teatro „Lietuva“ pastatas, kurio vietoje iškils Modernaus meno centras (MMC).

Stelmužės ąžuolas – Europos metų medžio konkurse (5)

Stelmužės ąžuolas, pernai pirmąkart Lietuvoje išrinktas Metų medžiu, šiemet dalyvauja Europos metų medžio konkurse. Jame varžosi 16 skirtingų pretendentų.

Didieji miestai pabėgėlių nelaukia (19)

Didžiųjų šalies miestų vadovai nerimastingai sutiko socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pranešta žinia, kad nuo balandžio jie privalės priimti pabėgėlių, trečiadienį rašo „Lietuvos žinios“.