Trečiadienį Skulptūrų parke, prie paminklo žuvusiems Raudonosios armijos kariams, susirinkę žmonės laikė vainikus su Rusijos Federacijos vėliavomis, šlovino Raudonosios armijos žygdarbius, o Klaipėdą daugelis vadino Memeliu.
Ambasadorius pakartojo teiginius apie „istorijos klastojimą“
Šiame kasmet vykstančiame renginyje, į kurį kiekvieną žiemą susirenka senyvo amžiaus rusakalbių bendruomenė, be kitų svečių šiemet dalyvavo ir nepaprastasis bei įgaliotasis Rusijos Federacijos pasiuntinys Lietuvoje Aleksandras Udalcovas. Jis taip pat Lietuvos uostamiestį vadino šiuo dvigubu Klaipėdos-Memelio vardu. Savo santūrioje ir korektiškoje kalboje ambasadorius apžvelgė mūšių eigą ir pasveikino karo veteranus su jubiliejumi.
„Šiandien susirinkome nuostabioje, puikiai įrengtoje ir gražiai prižiūrimoje vietoje. Šiame broliškame kape palaidoti 685 Raudonosios armijos ir 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kariai. Tarp jų septyni Sovietų sąjungos didvyriai. Gaila, bet tų kovų dalyvių kasmet lieka vis mažiau. Todėl džiugu, kad į minėjimą atėjo keli veteranai, dalyvavę kovose dėl Klaipėdos. Šiandien skaičiau vieno istoriko pastebėjimus, kad Raudonoji armiją miestą užėmė tuščią, vokiečiai iš jo buvo pabėgę. Tikrai buvo ne taip. Kovose dėl šio Lietuvos-Prūsijos miesto žuvo per 6000 Raudonosios armijos karių. Tai liudija apie atkaklią kovą“, - kalbėjo A. Udalcovas.
Ambasadorius taip pat perdavė žinią Lietuvoje gyvenantiems karo veteranams, kad Rusija jų neužmiršta. Jis taip pat nepraleido progos pakartoti savo pareiškimų apie fašizmo atgimimą ir „istorijos falsifikavimą“ Europoje.
„Rusija daro viską, kad įmanoma, kad palengvintų jų gyvenimą. Šių metų sausį Didžiojo tėvynės karo veteranų ir invalidų bei koncentracijos stovyklų belaisvių ir Leningrado blokados dalyvių, gyvenančių Lietuvoje, sąskaitas papildė pirmosios išmokos. Tai buvo padaryta išleidus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsaką dėl kasmėnesinio aprūpinimo iki gyvos galvos. Šiaip aš diplomatas, dirbu šį darbą 41 metus. Tačiau esu istorikas, todėl norėčiau pabrėžti, kad šiandien mums visiems svarbu neleisti, kad atgimtų fašistinė ideologija ir būtų reabilituoti nacistiniai nusikaltėliai. Vakar daugelyje Europos miestų vyko renginiai, skirti holokaustui. Tai juk baisi tragedija, kurios nevalia užmiršti. Svarbu kovoti su istorijos falsifikatoriais ir su bandymu perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją. O tai vis tik kai kuriose Europos šalyse vyksta. Puikiai suprantame, kad tokie bandymai geruoju nesibaigia. Šiandien esame liudininkai, prie ko priveda, kai neprincipingai žiūrima į šį klausimą“, - kalbėjo Rusijos Federacijos ambasadorius A. Udalcovas.
Rusų politikai – apie karą ir „rudojo maro“ atgimimą
Seimo narė Irina Rozova pasveikinusi veteranus ir klaipėdiečius pasidalijo savo įžvalgomis, esą dabar daugelis politikų be reikalo vartoja žodį „karas“, turbūt turėdama omeny įvykius Ukrainoje.
„Karas baigėsi prieš 70 metų. Mes, gimusieji po karo, galvojome, kad karas taip ir liks tik literatūroje ir veteranų prisiminimuose. Apie jį mes žinojome tik iš kino filmų. Tačiau viešojoje erdvėje žodis karas skamba vis dažniau. Tai verčia nerimauti. Šį žodį vartoja neatsakingi politikai. Kodėl? Negi jie nepasimokė iš istorijos? O gal jie paprasčiausiai blogai mokėsi mokyklose? Gal taip siekiama žmones įbauginti, kad juos būtų galima lengviau valdyti?“ – retoriškai klausinėjo Seimo narė.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, atstovaujantis Lietuvos rusų sąjungai, Viačeslavas Titovas taip pat pasveikino susirinkusiuosius su švente. Savo kalboje be kita ko politikas pasakė
„Mieli veteranai, ačiū jums, kad jūs išvadavote Klaipėdą nuo rudojo XX amžiaus maro. Vakar visi minėjome Osvencimo išlaisvinimo metines. Tas baisus karas praliejo jūras kraujo. Politinė partija Lietuvos rusų sąjunga iš visų jėgų stengėsi, kad tas rudasis maras, fašizmas, neatgimtų mūsų Lietuvos žemėje. Mes ir ateityje stebėsime ir rausime lauk šią piktžolę su šaknimis, pačioje jos užuomazgoje“, - žadėjo V. Titovas.
Dar XX amžiaus pabaigoje Klaipėdos spaudoje buvo publikuoti sovietinių karių atsiminimai, apie pirmąsias Raudonosios armijos įžengimo į Klaipėdą valandas. Tuo metu mieste jau nebebuvo nė vieno vokiečio. Tik ant stogų styrojo priešlėktuvinės patrankos. Smiltynėje, ties dabartiniu pietiniu molu stovėjo laivai, į kuriuos paskutiniai sulipo Vermachto kareiviai.
„Mūsų divizijos kareiviai bėgo mariomis per ledą, kur dabar žvejų kolūkis. Prieš tai čia žuvo labai daug kareivių. O dabar – jokio šūvio, - prisiminė vienas renginyje dalyvavęs veteranas. - Paskui jau Smiltyne slenkam molo link, prie tvirtovės. Vėl jokio pasipriešinimo. Kai pasiekėm Kopgalį, matom: prie jūros vartų stovi laivas, į kurį jau buvo sulipę civiliai žmonės ir kopėtėlėmis kilo paskutiniai Vermachto kareiviai, gynę Klaipėdą. Laivas jau tolo nuo kranto... Mūsiškiai dar patratino iš automatų. Tuo ir buvo viskas baigta.“
Tačiau iki tos minutės kovos dėl Klaipėdos vyko daugiau nei tris mėnesius – net 115 dienų. Pasak istorikų, prie tuometinio Memelio priartėję raudonosios armijos daliniai tikėjosi į miestą įžengti po savaitės, dviejų. Tačiau dėl puikiai įrengtų gynybos įtvirtinimų ir dėl didvyriškos gynybos sovietai čia įstrigo daug ilgesniam laikui.
Vokiečiai Klaipėdą buvo pavertę miestu tvirtove. Aplink ją buvo įrengta triguba gynybos sistema – už keliasdešimt kilometrų, dabartinėse Kretingos ir Klaipėdos rajono teritorijose, buvo išrausta apkasų ir blindažų juosta, pajūryje ir lanku aplink Klaipėdą įrengtas gelžbetoninių baterijų žiedas, o pačiame mieste - tunelių ir slėptuvių sistema.
Nuo karo laikų yra išlikusios devynių nacių karinių objektų liekanos. Keturi iš jų - Smiltynėje. Tai baterijos liekanos Kopgalyje, kopose ties Smiltynės vyrų pliažu, ant Hageno bei Neringos kalvų. Vokiečių baterijų liekanos taip pat yra Melnragės paplūdimyje, Tauralaukyje, Statybininkų prospekte, Danės upės kilpoje ties Autobusų parko garažais. Geriausiai išsilaikiusi yra vadinamoji Juodoji tvirtovė – vokiečių baterija dabartinio Klaipėdos rajono teritorijoje Kukuliškių kaime tarp Girulių ir Karklės.