Kitąmet varguoliams parama maistu iš ES gali sumažėti nuo 27 iki 6 mln. Lt

 (62)
Kitąmet varguoliams parama maistu iš ES gali sumažėti nuo 27 iki 6 mln. Lt
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kitais metais varguolius gali pasiekti keleriopai mažesnė maisto parama iš Europos Sąjungos (ES) intervencinių atsargų. Vietoj šiemet gautų produktų už bemaž 27 mln. Lt 2012 m. gali likti tik apie 6 mln. Lt. Labdaros organizacijų vadovai nuogąstauja, kad nedarbo ir mažų pajamų nustekentiems mūsų šalies žmonėms tai būtų ir materialinis, ir psichologinis kirtis.

Europos Sąjunga, iki 2020 m. užsibrėžusi gerokai sumažinti skurstančiųjų, šalims narėms siekė mažinti paramą maisto produktais 80 mln. žmonių, kenčiančių skurdą.

Darbų planavimas pakibo ore

„Kol kas situacija miglota, oficialios informacijos, kiek kitais metais mus pasieks paramos maisto produktais, nėra“, – sakė „Maisto banko“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė.

Anot Lietuvos „Carito“ generalinio direktoriaus kunigo Roberto Grigo, kol nėra žinoma, kokia bus parama, labdaros organizacijos negali planuoti kitų metų darbo apimčių.

„Šiemet buvo daug produktų, reikėjo daugiau ir savanorių, ir sandėlių. Tokia nežinia apsunkina pasiruošimą kitiems metams“, – teigė kunigas R.Grigas.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (LŽŪMPRRA) Augalininkystės produktų skyriaus vadovės Dalios Ruščiauskienės tvirtinimu, dabar kol kas aišku tik tiek, kad šaliai iš intervencinių atsargų skirta 1 030 t pieno miltų. Vadinasi, nepasiturintiems gyventojams bus išdalyta produktų, kurių sudėtyje yra pieno miltų už maždaug 6 mln. Lt.

ES Teisingumo Teismas pirmoje šių metų pusėje nusprendė, kad papildomai finansuoti maisto paramą nėra teisinio pagrindo. Pagal Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą skurstantieji turėtų būti šelpiami tik tuo maistu, kuris sukauptas intervencinėse atsargose. Jos susidaro ES superkant perteklinę žemės ūkio produkciją.
LŽŪMPRRA duomenimis, šiems metams intervencinių maisto atsargų buvo sukaupta pakankamai. O štai 2008 m. jos sudarė tik apie 15 proc. visų programos išteklių. Didžiajai produktų daliai pirkti buvo skirtas papildomas finansavimas.

Lapkričio viduryje gerų žinių iš Briuselio parvežė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Kaip informuoja Žemės ūkio ministerija, ES žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje buvo sutarta, kad pagalbos maisto produktais programa būtų įgyvendinama ir 2012 bei 2013 m. Jei toks sprendimas bus patvirtintas, parama šalių narių skurstantiesiems gali išlikti panašaus lygio.
Didžiausia šios programos priešininkė Vokietija tam pritarė, tačiau iškėlė sąlygą, kad po 2013-ųjų ši parama būtų nutraukta.

Maisto paketai – didelė pagalba

Anot statistikos, Europoje gyvena apie 80 mln. žmonių, susiduriančių su skurdu. Tai yra apie 16 proc. ES gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje skursta kas penktas žmogus. Maisto produktais šiemet šelpiami 505 tūkst. šalies gyventojų. Pernai maisto paketus gavusiųjų buvo šiek tiek daugiau.

„Situacija neblogėja, bet dar nematyti ir ryškaus gerėjimo. Nepritekliuje gyvenantiems žmonėms maisto paketai – didelė pagalba. Vienišos mamos atvirauja, kad parama maistu padeda per mėnesį sutaupyti apie 50 litų, kuriuos gali skirti mokesčiams sumokėti ar vaikų poreikiams“, – pasakojo D.Žebrauskaitė.

Šiemet maisto paketai iš intervencinių atsargų dalyti penkis kartus. Vienam tokios paramos sulaukiančiam žmogui per metus tenka per 40 kg maisto produktų. Pagal savivaldybių sąrašus nemokama parama skiriama gyventojams, kurių pajamos per mėnesį neviršija 525 Lt.

„Labdaros organizacijos jau buvo susitaikiusios su paramos maistu mažinimu. Pradėta ieškoti išteklių savo šalyse. Kreipėmės į Seimą ir Vyriausybę prašydami finansavimo maisto paketams“, – sakė „Maisto banko“ direktorė.

Kunigo R.Grigo įsitikinimu, toks drastiškas paramos mažinimas žmonėms būtų skausmingas. „Po penkerių metų šelpimo sumažinti iki simbolinės paramos būtų per staigu. Visos labdaros organizacijos sutaria, kad situaciją reikėtų švelninti nacionalinio biudžeto lėšomis. Vyriausybė tai dar svarsto, nėra galutinio ir Briuselio sprendimo“, – teigė Lietuvos „Carito“ vadovas.

Einama lengviausiu keliu

Robertas Grigas
Robertas Grigas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Augant skurstančiųjų šelpimui labdaros organizacijos įžvelgia neigiamų tendencijų. Pasak kunigo R.Grigo, socialinės sferos darbuotojai mato, kad tam tikrai žmonių grupei parama daro meškos paslaugą.

„Suprantama, kad šalyje daug bedarbių, mažos pajamos. Negalima palikti likimo valiai tų, kuriems stinga gebėjimų prisitaikyti sudėtingame rinkos pasaulyje. Tačiau dosnus šelpimas slopina žmonių motyvaciją rūpintis savimi, gadina žmogų kaip orią būtybę. Taigi parama turi būti susieta su ją gaunančiųjų pastangomis, nes kitaip galime užsiauginti išlaikytinių kartą“, – samprotavo Lietuvos „Carito“ generalinis direktorius.

„Maisto banko“ direktorės įsitikinimu, parama maistu ir piniginės pašalpos – greičiausias ir pigiausias problemos sprendimo būdas.

„Siekiant žmonėms padėti išbristi iš skurdo, reikia kompleksinių priemonių – konsultavimo, mokymų ir kita. Tai kainuotų daugiau, todėl valstybė eina lengviausiu keliu“, – teigė D.Žebrauskaitė.

Siūlo apmokestinti turtuolius

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Romas Lazutka nelinkęs kritikuoti ES didžiųjų šalių siekio mažinti paramą maistu.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI (A.Solomino nuotr.)

„Pačios valstybės turi imtis atitinkamų priemonių, kad žmonės neskurstų. Kai mūsų šalis dejuoja dėl paramos, užsienio šalių lyderiai pasiūlo apmokestinti savo turtuolius ir socialinę atskirtį sumažinti lietuviškais ištekliais“, – pabrėžė socialinių mokslų daktaras.

Anot R.Lazutkos, natūralu, kad didesnius mokesčius mokantys vokiečiai nenori spręsti kitų šalių gyventojų socialinių problemų. Jie nenori apmokėti sąskaitų tų šalių, kuriose nepagrįstai išlaidaujama ir nesugebama apmokestinti galinčiųjų mokėti didesnius mokesčius.

„Kova su skurdu, socialinė politika – kiekvienos valstybės atsakomybė. Tie 27 mln. litų, skirtų paramai maisto produktais, gana nedidelė. Konkrečiam žmogui ji gali būti reikšminga, tačiau valstybės mastu tai – smulkmena. Jau dvidešimt metų esame demokratinės rinkos dalyviai, tad laikas tvarkytis. Reikia galvoti ir apie žmonių orumą. ES šalių gyventojų šelpimas maistu pažeidžia jų savivertę. Jiems reikia palankių sąlygų dirbti ir užsidirbti“, – dėstė VU profesorius.

Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programa pradėta įgyvendinti 1987 m. po Europą užklupusios ypač šaltos žiemos, turėjusios rimtų padarinių vargingiau gyvenantiems žmonėms. Norint sušvelninti juos, pradėta dalyti maisto labdara iš intervencinių atsargų.

Lietuva šios programos paramą gauna penkerius metus. 2007 m. gauta 11,3 mln. Lt, 2008 m. – 15,4 mln. Lt,

2009 m. – 32,4 mln. Lt. 2010-aisiais parama sumažėjo iki 30,6 mln. Lt, o šiemet – iki 27 mln. Lt.
Maisto produktus pagal sutartį su LŽŪMPRRA „Maisto bankui“ tiekia užsienio ir vietos gamintojai.

Europarlamentaras Z. Balčytis: parama neturėtų mažėti

Zigmantas Balčytis
Zigmantas Balčytis
© DELFI (J.Juršienės nuotr.)

„ES šalių žemės ūkio ministrai nusprendė tęsti pagalbos maistu programą, jai skiriant 500 mln. eurų per metus, todėl paramos dydis Lietuvai neturėtų mažėti. Tiesa, dėl šios programos likimo po 2013 m. dar nėra aiškaus sprendimo. Dėl sudėtingos ekonominės situacijos vis daugiau žmonių atsiduria skurde, o Europoje yra gana didelis žemės ūkio produkcijos perteklius. Būtų nelogiška ir nesolidaru nutraukti šią programą. Tokios iniciatyvos iš Briuselio ateina ne atsitiktinai, o dėl ES šalis krečiančios įsiskolinimų krizės. Prognozuojama Europos ekonomikos recesija, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip sumažinti išlaidas. Bet taupyti taip pat reikia protingai, nes per didelis biudžetų apkarpymas stabdo ekonomiką, lemia įplaukų mažėjimą ir sudaro prielaidas naujoms ekonominėms problemoms", - sako europarlamentaras Zigmantas Balčytis.

Laukiama oficialaus sprendimo

„ES žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje sutarta, kad Europos Komisijos pagalbos maisto produktais labiausiai nepasiturintiems programa būtų įgyvendinama ir 2012–2013 m. Taigi Lietuvai gali būti skirta lėšų maždaug tiek pat, kiek ir šiemet. Oficialus sprendimas turi būti priimtas artimiausiomis savaitėmis. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo numatytos priemonės, kurių būtų imtasi, jei nebūtų atšauktas sprendimas smarkiai sumažinti paramą. Tikimės, kad to neprireiks", - teigia Lina Burbaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja.

„Valstiečių laikraštis“
 
62
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvoje

Kur dėti daug geriančius? (101)

2014 spalio mėn. 25 d. 16:34
Kur dėti daug geriančius?
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Vienintelis rūpestis artėjančią žiemą bus neblaivūs asocialūs asmenys. Taip konstatavo trečiadienį posėdžiavusi Klaipėdos Ekstremalių situacijų komisija, kuri vertino, kaip visos tarnybos yra pasirengusios šaltajam metų periodui.

A.Butkevičius: įtarimai D. A. Barakauskui kol kas nėra pareikšti (5)

2014 spalio mėn. 25 d. 16:20
A.Butkevičius: įtarimai D. A. Barakauskui kol kas nėra pareikšti
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Vidaus reikalų ministrui „tvarkiečiui“ Dailiui Alfonsui Barakauskui įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl Vidaus reikalų ministerijos vykdytų viešųjų pirkimų šiuo metu nėra pareikšti, jo taip pat nėra liudininkų sąraše, tvirtina premjeras Algirdas Butkevičius.

Socialdemokratai patvirtino beveik visus likusius kandidatus į merus (13)

2014 spalio mėn. 25 d. 15:14
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino beveik visus likusius kandidatus į merus. Nepatvirtintas lieka tik socialdemokratų kandidatas į Kalvarijos merus.

V. Andriukaičio vietą bandys užimti A. Raslanas (29)

2014 spalio mėn. 25 d. 14:14
Algirdas Raslanas
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį patvirtino buvusį Kūno kultūros ir sporto dapartamento vadovą Algirdą Raslaną kandidatu į Seimo narius Žirmūnų rinkimų apygardoje.

Padovanojo du labai vertingus žemėlapius (14)

2014 spalio mėn. 25 d. 12:53
Europos žemėlapis, apie 1620 m. (Valdovų rūmų muziejaus nuotr.)
Lietuvos garbės konsulu Saudo Arabijoje paskirtas verslininkas Mahfouzas Marei Mubaraku bin Mahfouzu besilankydamas Lietuvoje Valdovų rūmams padovanojo du vertingus XVI–XVII a. žemėlapius, kuriuose vaizduojama Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.