Kinijos ambasadorius: Lietuvoje viso labo gyvena apie 500 kinų

 (198)
Kinijos ambasadorius: Lietuvoje viso labo gyvena apie 500 kinų
Kinijos ambasadorius Lietuvoje Mingtao Tong, amb. nuotr.

Nepaprastasis ir įgaliotasis Kinijos ambasadorius Lietuvoje Mingtao Tong, pristatydamas savo šalį Lietuvai atsargiai renka žodžius, tačiau „nepatogių“ klausimų, į kuriuos nenorėtų atsakyti, jam nėra. Ambasadorius vienodai laisvai kalba apie tūkstantmetę Kinijos kultūrą ir Tibeto klausimą. Apie žmogaus teises? Taip pat, tik prašo apsieiti be dvigubų standartų.

Lietuva nors ir maža, bet, kinų akimis žvelgiant, svarbus partneris, juk per ją eina sausumos kelias į Europą, be to, lietuviai esą domisi Kinijos kultūra.

Daugeliui lietuvių Kinija šiandien asocijuojasi su pigia darbo jėga ir ne itin aukštos kokybės prekėmis. Kuo Kinija yra iš tiesų? Kokie Jūsų valstybės pastarųjų dešimtmečių pasiekimai?

Per 60 naujosios Kinijos – Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) egzistavimo metų šalyje įvyko didžiulės permainos. Ypač pastebimi pokyčiai vyksta pastaruosius 30 metų, kai mūsų valstybė ėmėsi reformų ir atvirumo pasauliui politikos. Pasiektas progresas visose žmogaus gyvenimo srityse, pradedant politika ir baigiant socialine sritimi.

Nuo 1978 metų šalies ekonomika kasmet paauga 9,8 proc. Tik šiemet pagal išankstines prognozes dėl globalinės krizės šis skaičius sumažėjo iki 8 proc. Pagal bendrą šalies ekonominę galią Kinija užima trečią vietą pasaulyje po JAV ir Japonijos.

Drauge auga ir eilinių gyventojų pragyvenimo lygis. Vidutinės miestiečio metinės pajamos siekia 15781 Kinijos juanį (5317 litų), kaime – 4761 juanį (1595 litų). Lyginant su 1978 metais šie rodikliai užaugo 45 ir 35 kartus atitinkamai. Bet vis dėlto nereikia pamiršti, kad Kinija iki šiol lieka didžiausią besivystančia valstybe pasaulyje.

Kas lėmė tokį spartų ekonomikos augimą? Kur glūdi „Kinijos ekonominio stebuklo“ paslaptis?

Reformos ir gebėjimas mokytis iš savo praeities klaidų. Be reformų ir naujovių diegimo valstybė pasmerkta stagnacijai ir žlugimui.

Šiuo metu Kinijoje įsitvirtino socialistinė rinkos ekonomika ir 70 proc. viso ekonomikos augimo vyksta privačių įmonių sąskaita. Į šalį ateina labai daug užsienio investicijų, užsienio įmonėms sudarytos palankios sąlygos investuoti. Tuo pat metu valstybė savo rankose stengiasi išlaikyti strategines įmones, tokias kaip naftos perdirbimo, elektrines, geležinkelius. Nemažai smulkių ir vidutinių įmonių taip pat yra valstybinės.

...tačiau ar valstybinės įmonės yra pajėgios gaminti kokybišką produkciją ir konkuruoti su privačiomis?

Be abejo. Net valstybinės įmonės, jei jos nori išlikti, turi gaminti konkurencingą produkciją, tokią, kurią pirks žmonės. Neefektyvių įmonių valstybė nesiruošia gelbėti. Kinijoje nėra planinės ekonomikos, kaip kad buvo Sovietų Sąjungoje.

Nepaisant ekonominių pasiekimų, Kinijai metami kaltinimai žmogaus teisių ir demokratinių laisvių srityje...

Kinija yra prieš kai kurių valstybių jai teikiamus kaltinimus ir mano juos esant neteisingus. Žmogaus teisės daugeliu atvejų priklauso nuo ekonomikos išsivystymo, o taip pat nuo valstybės istorijos ir tradicijų.

Kinijoje 1,3 milijardo gyventojų, todėl bendras gyvenimo lygis vis dar yra gana žemas. Tai realybė. Pagrindinis vyriausybės tikslas šiuo metu garantuoti žmonių teisę į normalų gyvenimą. Pirmiausia žmogui turi būti garantuota teisė į darbą, atlygį, būstą. Juk jei žmogus neturi darbo, kur gyventi ir ką valgyti, argi jo teisės nėra pažeidžiamos?

Kinijoje pilnai yra garantuota sąžinės, religijos, minties laisvė. Be to, mūsų valstybė jau pasirašė daugumą tarptautinių konvencijų, susijusių su žmogaus teisių apsauga, bei kas yra labai svarbu – jas vykdo. Norėčiau pridurti, kad bet kurioje valstybėje egzistuoja problemos žmogaus teisių srityje, tiek Kinijoje, tiek JAV, tiek Europos Sąjungoje. Ir visur tos problemos laukia savo sprendimo.

Labiausiai probleminiu Kinijos regionu pasaulio bendruomenė mano esant Tibetą. Kas vyksta šioje Jūsų šalies dalyje?

Pabrėžiu, kad Tibeto klausimas - Kinijos vidaus reikalas. Tibetas jau nuo seno yra neatsiejama Kinijos dalis.

Tibete iki praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio egzistavo nežmoniškas teokratinis režimas, savo tvarka primenantis gūdžius Europos viduramžius. Visa valdžia buvo sukoncentruota vieno žmogaus – Dalai Lamos rankose.

1949 metais susikūrus Kinijos Liaudies Respublikai centrinė vyriausybė, matydama susiklosčiusią padėtį, pasirašė su vietos Tibeto valdžia susitarimą „Dėl taikaus Tibeto išlaisvinimo“. Nepaisydamas susitarimo Dalai Lama ir jo rėmėjai 1959 metais sukilo siekdami išsaugoti esamą padėtį ir savo neribotą valdžią. Sukilimas buvo numalšintas, bei pradėti demokratiniai pertvarkymai. Žmonės, dirbę žemę, gavo ją asmeniniam naudojimui, o žmonių pragyvenimo lygis pakilo keliasdešimt kartų.

Kai kurie pasaulio politikai remia Dalai Lamą ir traktuoja jį kaip žmogaus teisių gynėją. To Kinija niekaip negali suprasti. Pavyzdžiui, JAV prezidentas A. Lincolnas išlaisvino juodaodžius iš vergijos ir už tai yra laikomas didvyriu. Analogiški Kinijos veiksmai yra vertinami visiškai kitaip.

Pastaruoju metu, kai kurie politikai siūlo Kinijai ir JAV sukurti „didįjį dvejetą“. Kaip į šį pasiūlymą žvelgia kinai?

Kinija nepalaiko šios idėjos, nes, visų pirma, mes esame besivystanti valstybė ir dar daug laiko turi praeiti, kol mes įvykdysime modernizaciją. Antra – Kinija yra prieš tai, kad viena ar dvi valstybės spręstų viso pasaulio likimą. Trečia – mūsų valstybė laikosi nepriklausomos ir taikios užsienio politikos bei mano, kad globalias problemas visos pasaulio valstybės turi spręsti drauge.

Kokią vietą globalioje Kinijos politikoje užima Europos Sąjunga?

Santykiai su ES – viena pagrindiniu mūsų šalies diplomatijos krypčių. Santykiai tarp ES ir KLR turi tapti skirtingų politinių santvarkų ir skirtingos istorinės patirties valstybių glaudaus bendradarbiavimo pavyzdžiu. Tai buvo patvirtinta ir šių metų lapkričio 28 dieną įvykusiame 12-ame ES – Kinijos susitikime.

Noriu pastebėti, kad draugiški santykiai su ES valstybėmis, taip pat ir su Lietuva, yra Europos – Kinijos bendradarbiavimo pagrindu.

Ar kinų verslininkai domisi Lietuvos rinka? Kokios yra Kinijos investicijos į mūsų šalies ekonomiką?

Lietuvoje viso labo gyvena apie 500 kinų ir beveik visi jie dirba maitinimo ir prekybos srityje. Į šias sritis daugiausia ir yra investicijų iš Kinijos. Tiesa, jų dar labai mažai. Pirmąjį šių metų pusmetį Kinija į Lietuvos ekonomiką investavo 2 su trupučiu milijonus eurų.

Intensyviau auga prekybos apyvarta. Pernai ji perkopė 1 milijardo JAV dolerių slenkstį (apie 2,3 milijardo litų). O šiemet nepaisant krizės Lietuvos eksportas į Kiniją padidėjo 27,8 procento.

Jau pasirašyta sutartis dėl Kinijos įmonių dalyvavimo statant giliavandenį jūrų uostą Klaipėdoje. Lietuva iš savo pusės nepaisant finansinės krizės nusprendė dalyvauti tarptautinėje parodoje Šanchajuje 2010 metais. Manau, kad tai puiki galimybė Lietuvai pristatyti save ir pritraukti papildomas investijas iš pasaulio.

Ar Kinija tikisi iš Lietuvos palankesnių sąlygų savo verslininkams?

Mes tikimės, kad Lietuva sukurs palankesnes sąlygas kinų investicijoms. Ir tikrai sveikintume Lietuvos žingsnius šia kryptimi. Ir ne tik kinų. Lietuva turi stengtis, kad pritrauktų į savo valstybę kuo daugiau užsienio investicijų.

Jeigu jūsų valstybė imtųsi priemonių, kad pagerintų investicinį klimatą šalyje, tai padėtų atsigauti jūsų krašto ekonomikai.

Kultūra visais laikais buvo laikoma tautas siejančia grandimi, tuo, kas yra aukščiau bet kokios politikos. Ar tą patį galima pasakyti ir apie kinų kultūrą?

Man susidaro įspūdis, kad lietuvių tauta vis labiau domisi Kinija ir jos kultūra. Neseniai Lietuvos nacionaliniame muziejuje įvyko nuotraukų iš Kinijos paroda, kuri sukėlė didelį lankytojų susidomėjimą. Svečių knygoje buvo palikta nemažai šiltų atsiliepimų apie parodą.

Kinijos ambasada taip pat perdavė Lietuvos televizijai Centrinės Kinijos Televizijos dokumentinių vaizdo įrašų įrašų ir dabar sekmadieniais vidurdienį per Lietuvos televiziją yra transliuojami filmai apie Kiniją.

Kitais metais festivalio „Kino pavasaris“ metu bus organizuota kinų filmo savaitė. Šio renginio organizavimą inicijavo Lietuvos pusė.

Taip pat mes tikimės, kad Vilniaus universitete jau kitais metais duris atvers Konfucijaus institutas, kuriame visi norintys galės mokytis kinų kalbos ar iš arčiau susipažinti su Kinijos kultūriniu palikimu, istorija ir tradicijomis.

www.DELFI.lt
 
198
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvoje

Kratos „tvarkiečių“ būstinėje: sulaikyti penki asmenys, apie R. Skaisgirį nutylima (16)

2014 spalio mėn. 21 d. 14:45
Antradienį popiet Generalinėje prokuratūroje surengta spaudos konferencija dėl korupcijos skandalo, kuriame įtariami įtakingi partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai.

Švedijos premjeras: stebime Rusiją ir matome, kas vyksta (10)

2014 spalio mėn. 21 d. 14:03
Švedijos premjeras: stebime Rusiją ir matome, kas vyksta
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Švedijos ginkluotosioms pajėgoms tęsiant mįslingo povandeninio laivo paiešką savo teritoriniuose vandenyse, Vilniuje viešinti švedų premjeras Stefanas Loefvenas pasakojo, kad regiono saugumo situacija pastaraisiais metais kinta iš esmės, todėl Švedija jau mąsto, kokie kariniai pajėgumai būtų pakankami.

Prieš VSD vadovų apklausą D. Ulbinaitės byloje – netikėtumai atnaujinta 14.43 (33)

2014 spalio mėn. 21 d. 13:20
Baudžiamojoje byloje dėl valstybės paslapties nutekinimo, kurioje kaltinimai yra pateikti buvusiai prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei, – Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų apklausos.

„Financial Times“: Baltijos šalių regionas - kitas Rusijos taikinys (307)

2014 spalio mėn. 21 d. 13:08
Britų dienraštis „Financial Times“ aptarė Baltijos šalių saugumo klausimą, teigdamas, kad Baltijos regionas gali būti kitas konflikto židinys.

„Tvarkos ir teisingumo“ būstinėje – kratos, itin rimti įtarimai sulaikytas buvęs ministro patarėjas, bus svarstoma dėl D. Barakausko likimo; atnaujinta 13.44 (666)

2014 spalio mėn. 21 d. 11:10
DELFI šaltinių teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka kratas ir poėmius partijos „Tvarka ir teisingumas“ patalpose.