Kiek verta saulė?

 (1)
Kaip tenka dažnai girdėti – dabartiniai iškastinio kuro ištekliai senka, taip pat ir ateityje jų turėtų sparčiai mažėti, o kaina didėti.
UAB „Arginta“ Atsinaujinančios energijos padalinio inovacijų plėtros direktorius Vitas Mačiulis
© Sociumas LT nuotr.

Alternatyva tokiems kuro šaltiniams yra atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) panaudojimas. Reaguodama į tai, kad visuomenė dar mažai težino apie galimybes naudoti AEI tarptautinė jaunimo organizacija AIESEC organizuoja projektą „Žalioji energija“, kurio tikslas – suteikti galimybę visuomenei sužinoti tikslią informaciją apie kiekvieną iš atsinaujinančių energijos šaltinių, apie jų teikiamą naudą ir informuoti jaunimą apie potencialias galimybes pradėti verslą šioje srityje bei apie AEI panaudojimą savo reikmėms kaip alternatyvą naudojamai importuojamai elektros energijai.

Projekto metu buvo surengta išskirtinė paskaita „Kiek verta saulė?“ apie atsinaujinančią saulės energiją, kuri apibūdinama kaip itin perspektyvus, nekenksmingas ir neišsenkantis energijos šaltinis. Anot paskaitą vedusio lektoriaus, fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos prezidento profesoriaus Simo Petrikio „Saulės energijos plėtra sparčiai auga kiekvienais metais.“ Būtent ši energijos rūšis skatina moderniąją pramonę, tausoja aplinką, neskleidžia papildomo triukšmo, o žvelgiant į ateitį – saulės energija apibūdinama kaip vienas pigiausių energijos šaltinių. Kaip lektorius minėjo paskaitos metu, prognozuojama, kad saulės elektros gamybos kaina susilygins su atominių elektrinių teikiamos elektros kaina jau po dviejų ar trijų metų.
Paskaitoje „Kiek verta saulė“ buvo pateikiama informacija apie tai, kad potencialios saulės arba fotoelektros energijos apimtys ateityje gali būti didesnės netgi už kitų atsinaujinančių elektros šaltinių teikiamą energiją sudėjus kartu. Taip pat pripažinta, jog Lietuva yra palankioje geografinėje zonoje statyti saulės elektrines, tai yra, saulės kiekis yra pakankamas, kad jos dirbtų pelningai. Kaip minėjo UAB „Arginta“ atsinaujinančios energijos padalinio inovacijų plėtros direktorius V.Mačiulis, šis faktas yra patvirtintas teisiškai aplinkos ministerijos klimatologijos skyriaus atstovų. Lyginant su Vokietija ir Čekija, kur elektros gamyba naudojant saulės energiją yra labai išvystyta, klimato sąlygos Lietuvoje bei minėtose šalyse yra labai panašios. Todėl lieka tik laiko klausimas, kada ir mūsų šalyje bus pradėta šį energijos šaltinį naudoti intensyviau.

Kaip akcentavo paskaitos lektorius, kliūtys, su kuriomis susiduria žmonės, nusprendę investuoti į šią sritį, nepaisant didžiausių: skepticizmo ir nepasitikėjimo pakankamai naujoviškoms inovacijoms, yra sudėtingas reikalingų dokumentų parengimo kelias ir, kaip minėta, aukšta medžiagų kaina. Vis dėlto, pagal naujausiomis žiniomis pasidalijusį V.Mačiulį, palengvinta tvarka galioja tiems, kurie stato elektrines iki 30 kilovatų galingumo. Valstybė įsipareigoja supirkti gaminamą elektrą 12 metų nustatytu tarifu taip, kad per 7 ar 8 metus atsipirktų elektrinės statybos kaštai, o per likusį laikotarpį būtų uždirbamas pelnas. Tokią jėgainę jau įsirengė ir privatus asmuo Molėtuose, padengęs namo stogą fotovoltinių modulių danga. Tad neabejotina, kad kylančios kliūtys yra įveikiamos ir saulės energetika, jei yra tinkamai valdoma, gali tapti vienu iš labai pelningu sektorių Lietuvoje jau netolimoje ateityje, taip pat ir efektyviu energetinės nepriklausomybės veiksniu.

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos prezidentas profesoriaus Simas Ramutis Petrikis
Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos prezidentas profesoriaus Simas Ramutis Petrikis
© Sociumas LT nuotr.

Taigi, kaip paskaitos metu buvo išsiaiškinta, saulės energijos sektoriaus panaudojimo galimybės vis labiau auga. Moderniųjų technologijų progresas, pažanga mokslinių tyrimų srityje lemia mažesnius saulės elementų gamybos bei įrengimo kaštus, o tai atitinkamai – didėjantį privačių asmenų polinkį investuoti į šią sritį. Akivaizdūs pavyzdžiai – Lietuvoje statomos pirmosios privačios saulės energijos jėgainės. Minėti pokyčiai įvyko per palyginus trumpą laiką, todėl pagrįstai tikimasi, jog vis palankesnės atsinaujinančios saulės energijos panaudojimo galimybės bus realizuojamos aktyviau ir jau greitu laiku tai taps reikšminga alternatyva senkančiam iškastiniam kurui.

Negalėjusiems dalyvauti paskaitoje „Kiek verta saulė?“ yra suteikiama galimybė jos vaizdo įrašą pamatyti www.webseminarai.lt tinklalapyje nuo vasario 10 dienos. Paskaita „Kiek vertas vanduo?“ vyks vasario 8d. Daugiau informacijos: Facebook „Žalioji Energija“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Vilniečiai Verkių parke atšventė tradicinę Rasos šventę (7)

Šeštadienio vakarą Verkių rūmų parke jau aštuonioliktą kartą vyko tradicinė Rasos šventė. Tai – pati seniausia trumpiausios nakties – Saulės grąžos šventė.

Naujoji tvarka atsijojo tikruosius vargšus (60)

Sugriežtinus tvarką gauti socialinį būstą, jo laukiančiųjų eilė Panevėžyje sutrumpėjo daugiau kaip tris kartus. Tad sulaukti stogo virš galvos, kad ir valdiško, dabar galima tikėtis daug greičiau.

Į Vilnių atvežtas T. Matulionio sarkofagas (29)

Šeštadienio vakarą Vilniaus arkikatedroje iškilmingai sutiktos Teofiliaus Matulionio, kurį rengiamasi skelbti palaimintuoju, relikvijos – sarkofagas su jo palaikais.

Biudžetininkų kantrybė senka: sako, kad pravalgome valstybės pinigus, o mes nesuduriame galo su galu (437)

Vyriausybė neskuba apsispręsti, ar pridėti pusantro euro prie bazinio dydžio, nuo kurio priklauso biudžetinių įstaigų darbuotojų ir valstybės tarnautojų atlyginimai. Biudžetininkai pyksta: jeigu jie ir toliau bus ignoruojami, iš kitų šalių teks kviestis ne tik statybininkus, bet ir tarnautojus.

Kaune į diakonus pirmą kartą įšventinti penki vedę vyrai (48)

Šeštadienį Kauno Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, susirinkus gausiai tikinčiųjų miniai, penki vedę įvairių profesijų vyrai įšventinti diakonais.