Po pateikimo tokiai komisijai pritarė 51 Seimo narys, 34 parlamentarai balsavo prieš ir 5 tautos atstovai susilaikė. Tačiau procesas nebaigtas: komisijos sukūrimui reikia dar dviejų balsavimų.

Laikinosios komisijos sukūrimą inicijavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcija, tačiau po siūlymu pasirašė 75 Seimo nariai: „tvarkiečiai“, „darbiečiai“, socialdemokratai, Lenkų rinkimų frakcija, Miršri parlamentarų grupė.

Nepasirašė tik liberalai ir konservatoriai. Vėliau savo parašus atšaukė socialdemokratas Julius Sabatauskas ir „darbietis“ Vytautas Gapšys, trečiadienį jau buvo aišku, kad Darbo partija irgi nusprendė atsitraukti.

„Darbo partija nepritaria laikinosios komisijos sudarymui. Mes griežtai pasisakome prieš teisėsaugos įtraukimą į politinius procesus. Deja, yra tokie dalykai, kaip „juodieji sąrašai", prokurorų procedūros, pažymos įvairios, mes griežtai prie tokius dalykus pasisakome, bet kartu teigiame, kad naujasis rinkimų politinis sezonas tikrai ne laikas tokiai laikinosios komisijos veiklai", - posėdyje sakė Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas.

Toks Darbo partijos sprendimas papiktino laikinosios komisijos iniciatorius: „tvarkietis" Petras Gražulis pareiškė, kad Darbo partija labai greitai buvo paskiepyta prezidentiniais skiepais. Jis apkaltino, kad „darbiečiai" elgiasi nevyriškai.

Seimo nariai pokalbiuose buvo atviri: komisija skirta pamojuoti kumščiu prieš prezidentę D. Grybauskaitę. „Tvarkietis“ Valdas Vasiliauskas net į Seimo narius ketvirtadienį kreipėsi „gerbiami slaptų pažymų ir juodųjų sąrašų herojai ir subjektai - buvę, esami ir būsimi“.

Viso svarstymo metu Seimo posėdžių salėje buvo svaidomasi kaltinimais: laikinosios komisijos iniciatoriai savo priešininkus kaltino pernelyg dideliu lojalumu prezidentei D. Grybauskaitei. Povilas Gylys iškėlė idėją, kad konservatoriai ir liberalai Prezidentūroje turi stogą ir yra apsaugoti nuo įvairių teisėsaugos institucijų veiksmų. P. Gražulis komisijai nepritariantį ir Liberalų sąjūdžio frakcijoje dirbantį Andrių Mazuronį vadino „mazuroniuku".

Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas laikinosios komisijos iniciatyvą vadino idiotiška, konservatorius Andrius Kubilius aiškino, kad „tvarkiečiai" neturi teisės inicijuoti panašių komisijų, susijusių su teisėsaugos institucijų veiksmais, mat patys yra šiuo metu įtariami prekyba poveikiu. Šiuo klausimu konservatorius yra kreipęsis į Etikos ir procedūrų komisiją.

Politologas Tomas Janeliūnas komentuodamas DELFI neatmetė galimybės, kad tokia laikinąja komisija gali būti norima nueiti iki apkaltos prezidentei, nors ši procedūra labai sudėtinga ir menkai tikėtina.

Inicijuojamos komisijos pavadinimas skamba taip: Laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą.

Ši komisija skirta aiškintis, kaip 2014 m. birželio mėnesį atsirado „juodasis sąrašas“ su 9 viceministrų pavardėmis, sudarytas remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacija. Šalies vadovė siekė, kad ministerijose ir politinėse ministrų komandose neliktų abejotinos reputacijos asmenų.

Politikai taip pat nori žinoti, kaip gimė riboto naudojimo pažyma, užkirtusi kelią į švietimo ir mokslo ministrus Darbo partijos atstovui Vydui Gedvilui. Kaip žinoma, šis politikas nebuvo paskirtas į postą remiantis nevieša informacija.

Dar vienas Seimo narius sunervinęs aspektas – pasirodžiusi informacija apie tai, kad kažkur Aukštadvaryje galėjo susitikti socialdemokratas J. Sabatauskas, jo partijos kolega Bronius Bradauskas, Darbo partijos atstovas V. Gapšys ir vienas Kaišiadorių verslininkas arba kriminalinio pasaulio atstovas ir neva aptarė generalinio prokuroro skyrimo reikalus. Neoficialiai kalbama, kad tokio susitikimo nebuvo.

Seimo nariai nori žinoti, ar tiesa, kad į generalinius prokurorus pasiūlytai Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkei Editai Dambrauskienei buvo neva pasiūlyta „išsipirkti“ postą.

Parlamentarai dar nenori paleisti ir prezidentės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės, kuri buvo kaltinama paviešinusi slaptą pažymą apie tai, kad iš Rusijos gali būti rengiamos provokacijos prieš Prezidentūrą.

Nors D. Ulbinaitė laimėjo visus teismus, bet Seimo nariai norėtų išanalizuoti atskirąją teisėjų nuomonę, pateikti politinį aplinkybių vertinimą. Parlamentarai norėtų nustatyti, kurios iš žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų aplaidžiai saugo įslaptintą informaciją ir yra neatsparios politikų spaudimui.