Keliatūkstantinė minia prie Seimo reikalavo Rusijos „patraukti rankas“ nuo Gruzijos

 (258)
Mitingas prieš Rusijos agresiją Gruzijoje
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Hands off Georgia!“, „Ruki proč ot Gruziji!“, „Gruzijos laisvė yra Lietuvos laisvė“, - skelbė prie Seimo susirinkę mitinguotojai, kurie reikalavo patraukti Rusijos karines pajėgas iš Gruzijos teritorijos, įskaitant ir separatistinės Pietų Osetijos regioną. Keliatūkstantinėje minioje žmonės buvo apsisiautę raudonai baltomis Gruzijos vėliavomis, o kalbančiųjų ant scenos žodžius kaskart nutraukdavo plojimai, šūksniai „Gruzija!“ arba „Gėda!“, jei kalbėta apie Rusijos puolimą.

Minia prie Seimo susirinko atžygiavusi iš Vilniaus Arkikatedros, kur buvo laikomos mišios už Gruzijos laisvę, dauguma susirinkusiųjų dėvėjo baltus drabužius, simbolizuojančius taiką, mitingo vietoje grojo gruziniška muzika.

A.Kubilius: kas bus kitas Rusijos grobis?

„Tegyvuoja laisva ir galinti spręsti savo likimą Gruzija. Mes atėjom, nes mes dar gali ir galim todėl, kad šiandien Gruzija kariauja karą ne tik už savo teisę eiti taikos keliu, bet ir už mūsų teisę eiti taikos keliu. Gruzijos laisvė yra Lietuvos laisvė. Nebus Gruzijos laisvės iškils klausimas, kas kitas. Ukraina, Moldova ir po to Lietuva, ar ta tvarka bus kokia nors kitokia“, - nuo scenos palaikymo žodžius Gruzijai kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius.

Konservatorių lyderis Pietų Kaukaze įsiliepsnojusį konfliktą tarp Rusijos ir Gruzijos pavadino klaidingo Vakarų valstybių dialogo su Rusija pasekme, nes esą santykiuose su šia valstybe Vakarai nematė ar apsimetė nematą realios situacijos. Pasak A. Kubiliaus, JAV, Prancūzijos, Italijos bei Vokietijos vadovai privalo pasiekti, kad Rusija patrauktų iš Gruzijos teritorijos savo pajėgas, kad ir kaip jos besivadintų – taikdariais ar kaip kitaip.

A. Kubilius pabrėžė, jog tinkama atsakas į krizę apima ir NATO narystės pasiūlymą Gruzijai, nes esą dabar akivaizdu, kad Rusija kovoja ne tik propagandinėmis priemonėmis ar pasitelkusi energetinius resursus, bet kovoja ir už teritoriją – o tai turėtų kelti susirūpinimą ir Lietuvai, kuri ketino atsisakyti šauktinių kariuomenės ir pereiti prie profesionalų.

V.Landsbergis: pasauliui gresia „šunuodegiavimas“

Atsiliepdamas į neryžtingą didžiųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių poziciją, europarlamentaras Vytautas Landsbergis paskelbė, kad pasauliui gresia „šunuodegiavimas“ – tai yra baimė pykdyti Rusiją, nesvarbu, kaip ši besielgtų. Jis negailėjo kritikos nei ES valstybėms, nei jų vadovams, nei pavieniams asmenims, kurie, šalia Rusijos, kritikuoja ir pačios Gruzijos veiksmus, nes pastaroji, motyvuodama provokacijomis pasienyje su separatistine Pietų Osetija naktį iš rugpjūčio 7 į 8-ąją įvedė pajėgas į atsiskirti siekiantį regioną.

„Pasauliui gresia globalinis šunuodegiavimas. Mes ir Lietuvoje matom, girdim balsų – „Oi, gal nereikia kritikuoti Rusijos, gal negražu“. Jau girdėjau, kad Lenkijoje kritikuoja prezidentą Lechą Kaczynskį, kad šis per griežtai kritikavo Rusiją. Pataikūnų balsai arba šunuodegiaujantys balsai, gal senų komunistų, kai kurie jau apsireiškė... Kaip elgsis Europos valstybės, ir didžiosios ir ES valstybės, dar neaišku. Ar nepateks į šitą liūną, kurį Rusija užtaisė visam pasauliui: „Va, dabar mes ant jūsų dirbsim, o jūs laižysit ir šunuodegausit. Ir tai vyksta!“, - pasipiktinimo neslėpė europarlamentaras, buvęs konservatorių lyderis V. Landsbergis.

Jam kalbant, žodžius nuolat nutraukdavo griausmingi plojimai bei šūksniai „Gruzija!“.

Po V. Landsbergio į sceną užlipo Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis, kurį minia pasitiko skanduodama ir mojuodama vėliavomis.

„Jei nebūčiau gimęs gruzinu, aš norėčiau būti tik lietuviu“, - dėkojo lietuviams ir pridūrė, kad Lietuva bei jos vadovai savo parama sustabdė antrojo Molotovo-Ribbentroppo pakto, padalijusio Europą 1939-aisiais, sudarymą.

Ambasadorius kalbėjo gruzinų kalba, jo žodžiai buvo verčiami į lietuvių kalbą. Pasak, G. Kerdikošvilio, jis taip nusprendė specialiai, norėdamas atiduoti pagarbą savo valstybei. Po ambasadoriaus kalbos ant scenos stovėję konservatorių politikai užtraukė „Palinko liepa šalia kelio“ bei kitas dainas.

www.DELFI.lt
 
258
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvoje

Užsienietį Lietuvoje nustebino „auksinio jaunimėlio“ pomėgiai (43)

2014 lapkričio mėn. 22 d. 00:02
Užsienietį Lietuvoje nustebino „auksinio jaunimėlio“ pomėgiai
DELFI montažas
Pirma kartą į Europą atvykusį šokėją Vishwanathą Mangaraj Lietuvoje labiausiai nustebino merginos, „auksinis jaunimas“, kava ir keliai.

Lietuvos karinė doktrina nusileidžia Rusijos imperinėms ambicijoms (9)

2014 lapkričio mėn. 22 d. 00:02
Prieš ketverius metus, 2010-ųjų kovo 10–ąją, paskelbtoje plačiai išreklamuotoje pirmojoje Lietuvos karinėje doktrinoje iki šiol galima perskaityti nuolatinę standartinę mūsų politikų ir karininkų paguodos frazę, kad Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio saugomai Lietuvai „tiesioginio išorinio ginkluoto puolimo grėsmės šiandien nėra”.

Rusija atsikirto dėl dažnesnių jos lėktuvų skrydžių Baltijos šalių pašonėje (29)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 23:13
Rusijos ambasadorius prie NATO Aleksandras Gruško dėl dažnesnių Rusijos lėktuvų skrydžių perėmimų Baltijos šalių pašonėje kaltina pastaruoju metu sustiprintas NATO oro policijos pajėgas regione.

Lietuva neparėmė Rusijos rezoliucijos Jungtinėse Tautose (9)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 23:08
Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymas
AOP nuotr.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete lapkričio 21 d. balsavimu priimta Rusijos Federacijos teikta rezoliucija dėl kovos su nacizmo šlovinimu ir kitomis šiuolaikinėmis rasizmo formomis. Lietuva neparėmė šios rezoliucijos.

Atrado, ko iš tiesų bijo V. Putinas (200)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 23:00
Atrado, ko iš tiesų bijo V. Putinas
AP/Scanpix
Amerikiečių žurnalistė Anne Applebaum teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visiškai nebijo karinės Vakarų galios. Vienintelis dalykas, ko ji iš tiesų bijo, jos nuomone, yra gatvės revoliucija bei idėjų, kurios galėtų ją sukelti. Dėl šios priežasties V. Putinas ne tiek akcentuoja Rusijos pranašumus, kiek Vakarų trūkumus.