Antradienį išplatintuose „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ lyderių siūlymuose „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ lyderių siūlymuose dėl Ukrainos konstitucijos pakeitimų Krymas ir Sevastopolis įvardijami kaip neatsiejamos Ukrainos dalys.

M. Laurinavičius sako, kad separatistų pareiškimus reikia vertinti platesniame kontekste to, kas jau gana ilgą laiką vyksta su vadinamosiomis „Donecko ir Luhansko liaudies respublikomis“.

„Tai, jų pačių žodžiais, projektas „Novorosija“ ir, tame tarpe, projektas nepriklausomos Donecko ir Luhansko respublikos yra visiškai baigtas. Ir baigtas Maskvoje. Tai tikrai nepatinka bent jau daliai vadinamųjų separatistų, kuriuos tikslumo dėlei reikėtų vadinti teroristais. Tai yra jų atsakas į, jų manymu, Rusijos išdavystę“, – DELFI aiškino M. Laurinavičius.

Pasak M. Laurinavičiaus, separatistai bando vos ne apeliuoti į tarptautinę bendriją sakydami, kad jų statusas toks pat kaip Krymo. Juk, aiškina apžvalgininkas, realiai Rusija separatistams išsukinėjo rankas, kad šie sutiktų su specialiuoju autonomijos statusu Ukrainos sudėtyje.

Marius Laurinavičius
„Žinutė yra tokia – jeigu mes esame tokie, tai yra, specialus statusas Ukrainos sudėtyje, tai ir Krymas lygiai tokio paties statuso darinys“, – sakė M. Laurinavičius. Užsienio politikos apžvalgininko nuomone, tame yra logikos. Mat pseudoreferendumai surengti tiek Kryme, tiek vadinamosiose „Donecko ir Luhansko liaudies respublikose“ ir jų rezultatai labai panašūs: neva išreikšta žmonių valia, nors ji inspiruota Rusijos ir nieko bendra su laisva žmonių valia neturi. Skirtumas tas, kad vienu atveju Rusija savo karine galia iki galo atplėšė ir aneksavo Krymą, kitu atveju, separatistų manymu, juos išdavė.

„Tai yra politinis žaidimas, jis absoliučiai desperatiškas, nes tikrai manau, kad jie bus priversti priimti tas žaidimo taisykles, kurias jiems nustatė Rusija – likti Ukrainos sudėtyje kaip autonomija su specialiu statusu. Tai nėra vien tik didysis politinis žaidimas – tai yra ir labai asmeninės dramos, nes daugelis lyderių puikiai supranta: kai tik karas ten baigsis, jie asmeniškai niekam nebebus reikalingi. Ir jeigu tai nebus bent jau užšaldyto konflikto stadija, jie iš tiesų niekam nebus reikalingi“, – kalbėjo M. Laurinavičius.

Jo nuomone, separatistai desperatiškai kovoja ir dėl asmeninių likimų. Tačiau, pasak M. Laurinavičiaus, tai neturėtų stebinti. Jis primena, kad Donbase nuo pirmojo Minsko susitarimo nužudyta daug separatistų lyderių – beveik vieša paslaptis, kad juos nužudė Rusijos kariai arba bent jau Rusijos pasiųsti privačių saugumo ir karinių struktūrų atstovai.

„Tai yra karas, kurį dabar Rusija viena ranka tebekariauja Ukrainoje – to tikrai niekaip negali paneigti, kai toliau tiekiami ginklai ir visa kita. Bet kita ranka Rusija dabar kariauja karą prieš tai, ką pati sukūrė. Todėl tokie, iš pirmo žvilgsnio, šizofreniški, pareiškimai neturėtų stebinti“, – dėstė Rytų Europos studijų centro analitikas.