Ji artėja ir tolsta tuo pačiu metu – štai tokiomis mintimis gyvena į šeštą dešimtį įkopę žmonės.
© Shutterstock nuotr.

Štai taip jie kalba apie pensinį amžių, kuris jau buvo visai netoli ir pasiekiamas. Įstatymų pakeitimai lėmė, kad šiuo metu išėjimo į pensinį amžių laikas didinamas mechaniškai, o naujajame svarstomame socialiniame modelyje numatyta, kad vėliau jis turėtų būti susietas su gyvenimo trukmės ilgėjimu.

Tačiau gali būti, kad „išeiti į pensiją“ nenorėsite: ateis laikas, kai norėdami gauti maksimalią pensiją turėsite dirbti penkeriais metais ilgiau.

DELFI primena, kad šiuo metu senatvės pensijos amžius didinamas vyksta pagal 2011 m. priimtą Pensijų įstatymo pakeitimą. Nuo 2012 m. senatvės pensijos amžius moterims kasmet didinamas keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais. Ši tvarka galios iki 2026 m. Dabar pensinis amžius vyrams siekia 63 m. 2 mėn., moterims – 61 m. 4 mėn.

Remiantis Europos šalių statistika, Lietuva yra viena tų valstybių, kuriose žmonės pensijos išeina gana anksti ir būna joje gana trumpai. Remiantis Pasaulio banko duomenimis, ji laikosi gana pažangios politikos, apie kurią kai kurios Vakarų Europos valstybės gali tik pasvajoti. Nepaisant to, į tą pačią grupę patenka tokios valstybės kaip Kazachstanas ir Albanija.

Mechaniškai amžiaus didinti nesirengia

Remiantis naujuoju socialiniu modeliu, pagal Pensijų įstatymo siūlymus nuo 2026 m. pensinis amžius būtų didinamas 6 mėnesiais praėjus dvejiems metams po to, kai 6 mėnesiais padidės vidutinė 65 metus sulaukusių asmenų gyvenimo trukmė.

Keičia išėjimo į pensiją datą: kuo ji didesnė, tuo labiau tolsta
© Corbis

Kaip aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja Irma Kalinauskienė, tai reiškia, kad po 2026 m. bus skaičiuojama, kiek padidėjo 65 metus sulaukusių žmonių vidutinė būsimo gyvenimo trukmė. Jei tas padidėjimas sudarys 6 mėnesius, po dvejų metų pensinis amžius bus pailgintas 6 mėn.

„Pagal prognozuojamą vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimą po 2026 m. 6 mėnesiais šis rodiklis padidės po ketverių metų, todėl pagal siūlomą taisyklę, pensinis amžius turėtų būti didinamas praėjus dar dvejiems metams, kitaip tariant, 2032 metais“, – teigė ji.

Toliau pensinis amžius turėtų didėti, jei po paskutinio vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimo, pagal kurį buvo padidintas pensinis amžius, vidutinė gyvenimo trukmė vėl padidėjo 6 mėnesiais.

Remiantis dabartinėmis prognozėmis, pensinis amžius didėtų kas ketverius metus po 6 mėnesius. Jei tas pailgėjimas bus ne toks spartus, tai pensinio amžiaus ilginimas irgi atsidės.

Dirbs iki grabo lentos?

„Paskaičiavau, kad pensijos turėčiau išeiti 65-erių, tačiau mano išėjimas į pensiją bus uždelstas, mat jis priklausys nuo gyventojų ilgaamžiškumo: jei gyventojų gyvenimo trukmė ilgės, tai prie pensijos vis prisidės dar po pusę metų. Labai gudriai padaryta“, – sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Mindaugas Sinkevičius
Mindaugas Sinkevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jos nuomone, dabar kiekvienas žmogus turi labai atidžiai sekti savo darbo stažą ir atidžiai jį skaičiuoti. Ypač tuo susirūpinti turėtų motinystės atostogų einančios moterys: jei bus numatyta tokia griežta metų sąlyga, tai kaip tą stažą žmogus užsidirbs?

Dažnai kalbama, kad žmonės dirbs iki grabo lentos ir nepasinaudos galimybę gauti pensiją. Į šį klausimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Mindaugas Sinkevičius atsakė papasakodamas, kaip atsirado pensijų sistema ir pagal kokius principus didinamas pensinis amžius.

„Pensijų sistema atsirado Vokietijoje tam, kad kai darbuotojas nebegali dirbti ir neturi jėgų, kad jis turėtų iš ko gyventi. Pirminės pensijos buvo sukurtos būtent tam, tai buvo XX amžiaus pradžia. Paskui pensijos vystėsi ir keitėsi. Sveikatos apsauga po II pasaulinio karo ėmė labai gerėti, gimė labai daug vaikų (įvyko taip vadinamasis Babyboom'as), atsirado daug dirbančiųjų, atsitiko taip, kad žmonės pradėjo išeidinėti į pensiją tada, kai dar gali dirbti. Turime daug pažįstamų, kurie dirba ir pensiniame amžiuje, ir yra puikūs darbuotojai. Iš kitos pusės – darbas yra gėris, tai mūsų civilizacijos variklis. Per tą laiką Vakarų Europoje nuo 50-ųjų metų, kai buvo vis įtraukiamos naujos grupės į socialinį draudimą, kai atsirado daug vaikų ir buvo sumokama daug įmokų į socialinį draudimą, fonduose buvo dideli pinigų rezervai, buvo galvojama, kad jei daug pinigų, galima mažiau dirbti. Tačiau negali taip būti, kad dirbi 20-30 metų, o pensijoje būni 20-30 metų. O taip buvo atsitikę vienu metu, kai pensinis amžius siekė 50-55 metus, gaudavosi, kad dalis pensininkų pensijoje gyveno po 30 metų. Mes patys suvokiame, kad taip negali būti, kad 20 metų dirbi, o 30 metų iš to gyveni. Nei viena sistema to neištvers“, – aiškino jis.

Pasak M. Sinkevičių, galiausiai buvo prieitas liepto galas – sugrįžta prie savo ištakų, kai pamatė, kad pensija yra reikalinga tada, kai žmogus nebegali dirbti. Būtent tada pradėta pensinį amžių ilginti.

Nuolat gerėjant sveikatos sistemai, žmonės pradeda gyventi ilgiau, o statistinis buvimas pensijoje turi būti apie 15-20 metų. Lietuvoje jis siekia apie 16 metų.

„Pensinis amžius ilginamas labai teisingai, žmogus turi gauti pensiją tada, kai nebegali dirbti, kai jau reikia ilsėtis. Kol jis gali dirbti, jis turi dirbti. Jei ilgės gyvenimo trukmė, turės ilgėti ir pensinis amžius. Jei gyvensime sveikiau, pensinis amžius ilgės, nes sistema negalės savęs išlaikyti“, – teigė pašnekovas. Pavyzdžiui, šiuo metu būtinas stažas senatvės pensijai gauti yra 30 metų, bet naujuoju socialiniu modeliu siūloma, kad nuo 2026 m. jis pailgėtų iki 35 metų.

Reikia atsižvelgti ir į tai, kad planuojamas darbo jėgos sumažėjimas ir pensinio amžiaus žmonių padaugėjimas. Atsižvelgiant į Lietuvos pensijų sistemos tendencijų tyrimą, 2060 m. darbo jėgos skaičius turėtų sumažėti iki 1,08 mln., kai šiuo metu dirbančių žmonių yra apie 1,31 mln.

Pensinį amžių didinti per anksti

Pensinio amžiaus didinimą Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė vertina neigiamai dėl ekonominės situacijos nestabilumo, dėl valstybės valdymo ir jos „požiūrio į žmogų“.

Ji tvirtina, kad „Lietuvoje žmonės gauna ir mažiausius atlyginimus, ir mažiausias pensijas. Be to, pensininkai nelaikomi darbo rinkoje, jie niekam nereikalingi“. Ji tvirtino, kad jau dabar dalis žmonių, sulaukę 50-55 metų, lieka be jokių pajamų.

„Aišku, bando dabar visaip integruoti į darbo rinką senjorus, tačiau kam juos prieš tai išvarė? Kita vertus, darbdaviai dažniau renkasi jaunesnius žmones. Patirtis, sako, jau atgyvenusi vertybė“, – teigė G. Makarevičienė.

„Kai vyko stojimo į Europos Sąjungą derybos, Lietuva neturėjo derybininkų: procese dalyvavusių žmonių niekas tam specialiai nerengė. Ką nusiuntė, tas ir buvo pasirašyta: sutinkam su viskuo, kad tik įstotume. O dabar patys stebisi, kodėl tas amžius didinamas – taip buvo numatyta. Mes esame maža, neturtinga šalis ir su kitomis ES šalimis lygintis negalime“, – teigė G. Makarevičienė ir pridūrė nesuprantanti, „kas pasidarė su Lietuva, juk nepraskolinta ji buvo“.

Būtinasis stažas didės, minimalus – ne

Keičia išėjimo į pensiją datą: kuo ji didesnė, tuo labiau tolsta
© E.Laučiūtės nuotr.

Pateiktame Seimui Pensijų įstatymo projekte siūloma nuo 2017 m. palaipsniui po 6 mėnesius pradėti didinti būtinojo stažo reikalavimą senatvės pensijai iki jis pasieks 35 metus. Kaip tvirtino I. Kalinauskienė, šiuo metu vidutinis stažas, už kurį skiriama senatvės pensija, jau sudaro 37 metus, todėl ilginant pensinį amžių, kai žmonės turi ilgiau likti darbo rinkoje, pamažu didinamas ir būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimas.

„Minimalaus stažo reikalavimų senatvės pensijai keisti nesiūloma. Jis iš toliau bus 15 metų. Minimalusis stažas – tai stažas, suteikiantis teisę gauti pensiją. Jo neturintis žmogus neįgyja teisės gauti pensijos“, – aiškino I. Kalinauskienė.

Visai kas kita yra būtinasis stažas, kuris suteikia teisę gauti viso dydžio pagrindinę pensijos dalį. Jei bus pritarta pateiktam projektui, ši pensijos dalis vadinsis bendrąja pensijos dalimi. Turinčiam minimalųjį, bet neturinčiam būtinojo stažo žmogui, pagrindinė pensijos dalis mažinama proporcingai jo turimam stažui. I. Kalinauskienė pabrėžė, kad „kaip ši nuostata galioja dabar, ji galios ir po pertvarkos: jei žmogus įgijo daugiau stažo negu nustatytasis būtinasis, jo bendroji pensijos dalis didės. Pavyzdžiui, šiuo metu daugiau kaip 30 metų turinčiam žmogui skiriamas priedas už stažo metus.

Nerimauja dėl darbo sutarčių įvairovės

„Darbo stažą būtinajai pensijai gauti žadama padidinti nuo 30 iki 35 metų. Mes tai žinome ir keliame kitą klausimą, dar aktualesnį: jeigu darbuotojai dirbs tokiomis lanksčiomis darbo sutartimis kaip projektinio darbo sutartis, terminuoto darbo sutartis, kaip tada bus skaičiuojamas jų darbo stažas ir pensijos?“ – klausė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Ji aiškino toliau: „Kas bus su tais žmonėmis, kurie dirba ne pilną darbo laiką, tarkime, 6 valandas per dieną? O gal jie negali gauti kito darbo, tai kaip bus skaičiuojamas jų darbo stažas? “

K. Krupavičienė sakė, kad būtent šie klausimai profesinėms sąjungoms yra prioritetiniai.

Ji tvirtino gavusi atsakymą, kad problema bus išspręsta skaičiuojant įmokas: jei nuo minimalaus darbo užmokesčio įmokos mokamos bus, tai darbo stažas skaičiuosis, tačiau daug klausimų čia kyla ir dėl socialinių išmokų. „Galiausiai paaiškėjo, kad atsakymų į šiuos klausimus nežino ir pareigūnai: buvome patikinti, kad tai – ateities diskusijų klausimas“, – sakė K. Krupavičienė.

Lietuvos situacija – daugelio šalių siekiamybė

Pasaulio banko pristatytoje analizėje „Apverstoji piramidė. Pensijų sistemai Europoje ir Centrinėje Azijoje kylantys demografiniai iššūkiai“ Lietuva minima prie tokių šalių kaip Latvija, Albanija, Rusija, Kazachstanas bei Kirgizijos respublika. Jose vyrų gyvenimo trukmė po išėjimo į pensiją kiek didesnė nei 15 metų. Vakarų Europos šalyse tokie rodikliai buvo apie 1970 m.

Beveik visose šalyse, išskyrus Lietuvą, moterų gyvenimo trukmė pensijoje viršija 20 metų.

Pasaulio banko analizėje keliamas klausimas, ar išties galima leisti tokį ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos: daugiau nei 50 proc. į pensinį amžių išeinančių žmonių amžius nesiekia 65 m., o tokią situaciją galima pamatyti netgi senose pažangių ekonomikų šalyse. Jose maždaug 40 proc. į pensiją išėjusių žmonių amžius nesiekia 65 m.

Pasaulio banko ataskaitoje rašoma, kad „išties senėjimas tikrai nėra problema: ilgesnis bei sveikesnis gyvenimas – nuostabus civilizacijos pasiekimas, kuriuo turime džiaugtis. Tačiau ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas leidžia žmonėms ilgiau dirbti, dėl to ir reikia nukelti išėjimo į pensiją laiką. Tai iš dalies išspręstų pensijų finansavimo problemas.“

Pasaulio banko pristatytoje analizėje Lietuva minima prie tokių šalių kaip Latvija, Albanija, Rusija, Kazachstanas bei Kirgizijos respublika. Jose vyrų gyvenimo trukmė po išėjimo į pensiją kiek didesnė nei 15 metų. Vakarų Europos šalyse tokie rodikliai buvo apie 1970 m.

Nuo 1970 iki 2009 m. Ispanijoje žmonių išėjimo į pensiją amžius sumažėjo 8 metais, Belgijoje – 4, Švedijoje – 2. Vidutinis amžius, praleidžiamas pensijoje Ispanijoje per šį laiką padidėjo 9,1 metų ir pasiekė apie 23 metus, Belgijoje – 8,3 metų ir pasiekė 24 metus, Švedijoje 5,5 metų. Šioje šalyje pensiją žmonės gauna apie 20 metų.

Pasaulio banko analizėje teigiama, kad reikia siekti dar 1970 m. nusistatytų tikslo: kad žmonių gyvenimo trukmė po išėjimo į pensiją būtų apie 15 m. To siekiant, reikėtų skatinti vyresnio amžiaus žmones dirbti ilgiau, diegiant mokymosi visą gyvenimą koncepciją, organizuojant mokymus vyresniems darbuotojams, keičiant jų pozicijas ir leidžiant būti produktyvesniais.

Grįžtant prie 1970 pažado koreguoti pensinį amžių didėjant ilgaamžiškumui ir užtikrinant, kad gyvenimo trukmė po išėjimo į pensiją būtų apie 15 metų, reikia skatinti vyresnio amžiaus žmones daugiau metų praleisti dirbant, nes jų darbingumo amžius didėja. Kai darbingo amžiaus žmonės pradeda trauktis iš darbo rinkos, svarbiu tampa ne tik pensijų finansavimo, bet ir ekonomikos augimo klausimai. Užsibrėžta pasiekti, kad vyresni žmonės neskurstų ir kad jų gyvenimo lygis būtų panašus į tą, kurį jie turėjo dirbdami. Dėl to reikia, jog mokesčių ir socialinės apsaugos sistemos skatintų vartotojus taupyti ir siekti geresnio gyvenimo lygio ir standarto nei tik kliautis valstybine pensijų sistema.

Pasaulio bankas skatina siekti privačių skaidrių finansinių instrumentų, kuriuos turėtų remti šalių vyriausybės. Jos turėtų reguliuoti šią sistemą taip, kad individai turėtų galimybę taupyti ir būtų tvirtai įsitikinę sistemos nauda ir efektyvumu. Šalių vyriausybės skatinamos apsvarstyti galimas rizikas, siekti visokiais būdais jų išvengti, skatinant pajamų administravimo sistemos efektyvumą ir siekiant padėti ne tik pensinio amžiaus žmonėms, bet ir kitoms visuomenės grupėms.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pirmasis? G. Nausėda neneigia dalyvausiąs prezidento rinkimuose (42)

SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda neneigia dalyvausiąs 2019 metų...

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (49)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (45)

„Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...

Barselonos išpuolio mikroautobuso vairuotojas nustatytas, jo ieškoma visoje Europoje (9)

Ispanijos policija pirmadienį paskelbė nustačius asmens, praeitą ketvirtadienį nukreipusio...

G. Žiemelis investuoja į tūkstančio vietų bendrabutį (82)

Gediminas Žiemelis investuoja į daugiau kaip tūkstančio vietų bendrabutį darbininkams.

Artėja visiškas Saulės užtemimas: milijonai plūsta jo stebėti (8)

Į Jungtinių Valstijų miestus, įskaitant Čarlstoną Pietų Karolinoje, suplūdo milijonai...

Draugo gedėjusi kalytė pagaliau laiminga: įveikti sielvartą padėjo kačiukai

Kai kalytės Floros šeima priglaudė 20-metį katiną Dexter'į, energinga malamutė kaipmat...

Holivudas gedi vieno garsiausių visų laikų komikų J. Lewiso (2)

Sulaukęs 91-erių mirė vienas žinomiausių visų laikų komikų ir šou pasaulio atstovų Jerry...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (148)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...