„Gaila žiūrėti į apleistą istorinę Kauno vietą, kuria niekas nesirūpina, o ta privatizacija – tikra tragedija, – apgailestavo Lietuvos chorų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Leokadija Januškienė. – Jeigu valdžia nesusigrąžins Dainų slėnio, visi miesto chorai išeis į gatves.“

Dainų slėnis į privačias rankas pateko pagal elementarią schemą. Prieš septyniolika metų nuspręsta įsteigti savivaldybės įmonę „Vytauto parkas“. Po metų ji buvo privatizuota. Naujieji šeimininkai už investicinius čekius įsigijo ne tik atrakcionų parko, bet ir Dainų slėnio įrenginius. Redakcijos žiniomis, čekius pavertus litais, verslininkams šis turtas kainavo apie tūkstantį litų.

Tuomet Kaunui vadovavo Arimantas Račkauskas. „Aplinkybių, kaip buvo privatizuota įmonė „Vytauto parkas“, dabar nepamenu. Reikėtų žiūrėti tuomečių sprendimų dokumentus“, – ginasi jis.

A.Račkauskas aiškino, kad tada pasirašė šimtus įvairių dokumentų. „Privatizacija rūpinosi speciali komisija, dokumentus rengė administracijos pareigūnai. Dainų slėnį valdanti bendrovė buvo privatizuota kaip eilinis objektas. Diskusijų dėl to nekilo, todėl nieko ir neprisimenu. Ne viską meras sprendė, juk buvo ir miesto valdyba“, – išsisukinėjo buvęs Kauno vadovas.

Paklaustas, ar jam nespaudžia širdies, kad šiuo metu Dainų slėnis yra apleistas, A.Račkauskas tikino, kad jaudinasi ne tik dėl jo.

„Man širdį spaudžia daugybė apleistų vietų, tarkim, Šančių kareivinės, kiti griūvantys pastatai, – kalbėjo A.Račkauskas. – Bėda, kad niekas nepriverčia privatizuotų objektų šeimininkų rūpintis turtu. Reikėtų atskirai išsiaiškinti, kodėl taip atsitinka ir kas už tai turi atsakyti. Dėl Dainų slėnio likimo taip pat reikia išsiaiškinti iki pat šaknų, kas konkrečiai už viską atsakingas.“

Vargiai ryžtųsi antrąkart

2000 metais atsitokėjusi Kauno taryba nuosavybės teise Dainų slėnio statinius užregistravo Nekilnojamojo turto registre. Po ketverių metų Kauno miesto apylinkės teismas panaikino Dainų slėnio statinių teisinę registraciją. Teisėjai nusprendė, kad ne savivaldybei, o „Vytauto parkui“ priklauso asfaltuota estrados aikštelė, betoninis takas, tribūnos su suoliukais, betono laiptai.

Advokatas Saulius Dambrauskas, pamatęs, kad savivaldybė nuleido rankas, pasisiūlė jai atstovauti nemokamai. Tačiau bylos laimėti nepavyko. „Mačiau ir tebematau galimybę grąžinti miestui Dainų slėnį, tačiau nesulaukiau iš miesto valdžios jokios pagalbos. Atvirkščiai, tuomečiai vadovai trukdė ginti viešąjį interesą“, – stebėjosi teisininkas.

S.Dambrauskui susidarė įspūdis, kad savivaldybės atstovai labiau rūpinosi ne kauniečių, o verslininkų interesais. „Svarbius dokumentus iš savivaldybės pirma gaudavo kita pusė, o ne aš“, – ironizavo jis.

Advokatas sakė, kad vargiai ryžtųsi kartoti savo žygį dėl viešo intereso, kai nemokamas paslaugas savivaldybei teko piršte piršti.

Ginčų objektas - lūženos

S.Dambrauskas tebėra įsitikinęs, kad miestas turi galimybių atsiimti istorinę vietą, kurioje nuo tarpukario vyko koncertai, šventės.

„Verslininkams žemė nepriklauso. Ji tebėra valstybės, o įrenginius galima išpirkti, bet prieš tai būtina pasitelkti nepriklausomus turto vertinimo ekspertus, – aiškino S.Dambrauskas. – Mano žiniomis, dabar ten esantys suoleliai yra nulinės vertės.“

Dabartinė miesto valdžia sausį nusprendė išpirkti Dainų slėnio įrenginius iš „Vytauto parko“. Pasak mero Andriaus Kupčinsko, su verslininkais pradėtos derybos.

„Iš pradžių pokalbis su jais buvo geranoriškas, bet vėliau gavome faksą, kuriame prašoma suformuoti Dainų slėnio detalųjį planą, o už įrangą jie pageidautų kelių milijonų litų“, – piktinosi meras.

„Vytauto parkas“ už 11,1 tūkstančio kvadratinių metrų ploto žemės sklypą kasmet moka 17,8 tūkstančio litų. Tačiau žemės nuomos sutartis nėra sudaryta.

„Vytauto parko“ direktorius Ričardas Šidlauskas neigia iš savivaldybės reikalaujantis milijonų. „Ieškome abiem pusėms naudingo sprendimo, vyksta derybos, o apie pinigus dar nekalbame. Manau, kad kompromisą rasime“, – trumpai derybų eigą pakomentavo R.Šidlauskas.