Žemieji Šančiai – Kauno rajonas, esantis pietinėje miesto dalyje, dešiniajame Nemuno krante, prie miesto buvo prijungtas tik 1919 metais.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Tuo metu čia gyveno apie 15 tūkst. žmonių. Šiuo metu Aukštosiose ir Žemuosiuose Šančiuose gyvena apie 22 tūkst, gyventojų, kas sudaro apie 7proc. viso Kauno miesto.
 
Šį rajoną tikrai negalima būtų pavadinti prestižiniu. Sovietmečiu čia buvo įsikūrę karinės armijos daliniai, o dar ankščiau, carinės Rusijos metais Žemieji Šančiai garsėjo kaip pramoninis priemiestis, apgyvendintas ten įsikūrusių fabrikų ir dirbtuvių darbininkais.
 
Šančių pavadinimas nėra senas – jam apie 200 metų. 1812 m. vasarą prancūzai kėlėsi per Nemuną ties dabartiniais Šančiais: persikėlę pastatė čia įtvirtinimus, kuriuos ir pavadino savu žodžiu (plg. pranc. chantier – „statinys“, vok.Schanze – „apkasas, pylimas“). Ilgainiui Šančiai ėmė pateisinti savo karišką vardą – 1886–1896 m. pastatytas Kauno tvirtovės kareivinių kompleksas. 
 
Didelis rajono privalumas yra jo geografinė padėtis. Tai vienas arčiausiai Kauno miesto centro esančių rajonų. Pagrindinė Žemųjų Šančių gatvė - neseniai renovuotas Juozapavičiaus prospektas, kuriuo patogu patekti į miesto centrą.
 
Šiuo metu  rekonstruojamas Panemunės tiltas, jungiantis Žemuosius Šančius su Panemunėsrajonu. Su Fredos ir Aleksoto gyvenvietėm rajoną jungia M.K. Čiurlionio tiltas. Šiaurinė Žemųjų Šančių dalis ribojasi su Aukštaisiais Šančiais.
 
Žemieji Šančiai yra įdomūs tuo, kad čia yra labai mažai daugiabučių, vyrauja individualūs namai. Čia galima rasti tiek labai senų, ties griuvimo ribą esančių namukų, tiek restauruotų arba naujai pastatytų gyvenamųjų pastatų. Važiuojant Juozapavičiaus prospektu labiausiai akys užkliūna už senųjų kareivinių pastatų. Kai kurie yra renovuoti, juose įrengti butai ar biurai, kiti šiuo metu renovuojami. Žinoma, yra nemažai ir apleistų kareivinių pastatų, kurie nepuošia nei rajono, nei pačio miesto.
 
Žemieji Šančiai saviti savo žaliosiomis erdvėmis. Rajonas įsikūręs Nemuno vingyje. Upės pakrante per visą ilgį nusidriekia pėsčiųjų ir dviračių takas. Šalia vandens tiek žiemą tiek vasarą galima pamatyti čia įsikūrusius paukščius, antis ir gulbes. 
 
Prie žaliųjų erdvių priskiriamas ir Juozapavičiaus prospekto pradžioje esantis Vilijos parkas. Tiesa, jis gana apleistas. Vietiniai gyventojai skundžiasi, kad parkas netvarkomas, po audrų palikti nuvirtusių medžių kelmai, ilgą laiką netvarkyti takeliai, neišnešamos šiukšlės. Parke yra pastatytas paminklas žuvusiems Lietuvos kariams.
 
Nusukus nuo Juozapavičiaus prospekto į rajono gilumą, neįmanoma neatkreipti dėmesio į gatvių pavadinimus. Arčiau Nemuno esančiuose kvartaluose, išilgai Nemuno, driekiasi Kranto alėja, kuria kerta daugybę mažų gatvelių, kurių pavadinimuose yra pridėtas tik skaičius: Kranto 1- ji gatvė, Kranto 2 – ji gatvė ir t.t. Išviso paeiliui yra 20 tokių gatvių. Galima spėti, kad tik vietiniams čia lengva susigaudyti ir nepasiklysti. Verta pažymėti, kad šiuos gatvės yra labai siauros, daugelyje vietų automobiliams neįmanoma prasilenkti.
 
Dar vienas įdomus momentas gatvių pavadinimuose – jos pavadintos šalių, miestų ir tautų vardais. Čia gatvių pavadinimai yra Čekų, Danų, Estų, Latvių, Rusų, Suomių, Švedų, Olandų, Ukrainiečių, Vokiečių, Gudų, Helsinkio, Liepojos, Kretingos, Mažeikių, Slavų ir pan.
 
Verta paminėti ir tai, kad visai šalia Žemųjų Šančių yra traukinių stotis. Šalia M.K. Čiurlionio tiltas yra kauniečių vadinamas „žalias“ geležinkelio tiltas, kuris, planuojama, bus  „Rail Baltica“ europinės vėžės dalis. Didelė geležinkelio stoties infrastruktūros dalis yra geografinėje Žemųjų Šančių dalyje.Visą rajoną kerta geležinkelio bėgiai dėl jame buvusių ir esamų metalo perdirbimo fabrikų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (41)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Gyvai / Lietuvos įtakingiausieji 2017: DELFI TV tiesiogiai su vienu įtakingiausių Lietuvos ekonomistų G. Nausėda (7)

Tęsdamas išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017“, DELFI pristato įtakingiausių...

N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (26)

„Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...

Barselonos teroristo medžioklė: jis gali būti bet kur Europoje (7)

Ispanijos policija pirmadienį paskelbė nustačius asmens, praeitą ketvirtadienį nukreipusio...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: milijonai plūsta jo stebėti (4)

Į Jungtinių Valstijų miestus, įskaitant Čarlstoną Pietų Karolinoje, suplūdo milijonai...

D. Kuprys paliko NŽT vadovo pareigas (5)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai ( NŽT ) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

G. Žiemelis investuoja į tūkstančio vietų bendrabutį (73)

Gediminas Žiemelis investuoja į daugiau kaip tūkstančio vietų bendrabutį darbininkams.

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1736)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (141)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...