Eitynėse, kaip ir kasmet skamba šūkiai „Lietuva - lietuviams", „Ne Rytams ir Vakarams, Lietuva - Lietuvos vaikams", „Lietuva Lietuva".
Kaip DELFI pasakojo LTJS valdybos pirmininkas Mindaugas Sidaravičius, šiais metais eitynės nebus niekuo išskirtinės, tiesiog skirtos Valstybės atkūrimo dienos šventei.
„Kiekvienais metais eitynes dedikuojame aktualiam tų metų klausimui. Tačiau šiais metais be Rusijos agresijos Ukrainoje jokios kitos svarbios temos neradome. Solidarumą su Ukrainos tauta jau išreiškėme per Kovo 11-osios eiseną Vilniuje, tad šiandien kviečiame miestiečius tiesiog pasidžiaugti mūsų Valstybės atkūrimo švente”, - apie renginį pasakojo M. Sidaravičius.
Paklaustas, ar dėl įvykių Ukrainoje LTJS organizacijos ideologijoje įvyko pokyčių NATO ir ES klausimais, valdybos pirmininkas atsakė, kad tik sustiprėjo kritika imperialistiniam Kremliaus rėžimui.
„Vienintelis dalykas, ką turbūt dauguma žmonių apmąstė - mes nesame saugūs, po Ukrainos galime būti sekantys. Suprantame, kad NATO – mūsų saugumo garantas. Europos Sąjungos tema išliekame skeptiški tam tikriems aspektams, tačiau noriu pabrėžti, kad pritariame šiai sąjungai ekonominiu klausimu”, - kalbėjo jis.
Tautinio jaunimo organizuojama eisena kiekvienais metais susilaukia ir kritikos dėl dviprasmiškų savo šūkių, pavyzdžiui, „Ne Rytams ar Vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams”, „Lietuva - lietuviams. Lietuviai – Lietuvai”.
„Dėl šio šūkio nuolat sulaukiame kaltinimų nacizmu. Tačiau juk ne tik mes, bet ir dešiniųjų pažiūrų politologai pripažįsta, kad tai - istorinis teiginys, kurio autorystė priklauso Vincui Kudirkai. Organizacijai jis reiškia lietuvių teisę valdyti savo valstybę, o antroji šios tezės dalis pabrėžia mūsų klausimą emigracijos tema”, - sako M. Sidarevičius.
Latvijos tautininkų judėjimo narys Renaras tvirtino į eitynes atvykęs pirmą kartą, tačiau kartu su draugais norėjęs pasveikinti Lietuvą su švente.
„Baltijos šlių solidarumas šiomis dienomis yra labai svarbus, matome, kad šalia mūsų sienų vyksta okupaciniai veiksmai., todėl visi turėtume būti kaip kumštis", - DELFI kalbėjo jis.
Organizatoriai tikisi beveik tūkstančio eisenos dalyvių, tačiau eitynių pradžioje buvo susirinkę apie 200 žmonių.
Nors dalyvių gausa eisana neprilygo buvusioms, patriotų organizuojama šventė praėjo sklandžiai ir ramiai. Laisvės alėja ir senamiesčio Vilniaus gatve žygiavę tautininkai bei švenčiantys miestiečiai džiaugėsi ne tik gražiu oru, bet ir sklandžia eisena, kurioje nebuvo jokių provokacijų.
Net kasmet pasireiškiančių radikaliosios kairės „Antifa“ judėjimo narių, pasisakančių prieš eisenos šūkius ir kai kurias vertybes, šiemet nebuvo.
Eitynes lydėjo litvakas, žydų istorijos Baltijos šalyse tinklaraščio redaktorius prof. Dovydas Katzas, kuris kaip ir kasmet negailėjo kritikos eisenai ir jos šūkiams.
„Esu už Lietuvos Nepriklausomybę, nesmerkiu ir eisenoje žygiuojančių žmonių. Smerkiu tik Kauno valdžią, kuri šios puikios dienos proga suteikia leidimą žygiuoti su Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio plakatu ir kitais fašizmą propaguojančiais ženklais”, - teigė jis.
Anot D. Katzo, kuris Lietuvoje reziduoja nuo 1999 metų, Lietuvos pokyčiai yra tikrai teigiami. “Džiaugiuosi Lietuva, jos Nepriklausomybe, o ypač jaunąja išsimokslinusia karta, kuri keliauja, mato pasaulį ir yra kosmopolitai. Ką matome šiandien eisenoje, tai tikrai neatspindi nei Lietuvos, nei jos jaunimo”, - kritikos eisenai negailėjo litvakas.
Eisena džiugino ir ne visus kauniečius.
“Ši diena nuostabi, tik žmonės per daug pasyvūs. Konkrečiai ši eisena man atrodo kaip “nabašnykų” šventė – trūksta džiaugsmo, daugiau dainų. Visi šie judėjimai niveliuojasi, gal todėl mažai žmonių eisenoje, mažai džiaugsmo, trūksta švytėjimo” - eiseną komentavo jos stebėtoja kaunietė Daiva.
Kitokie įspūdžiai - iš eisenos dalyvių lūpų.
“Tai nuostabi diena. Eisenoje su žmona dalyvaujame pirmą kartą, bet tikrai ne paskutinį. Atsivedėme ir anūkes, kaimynus. Dažniausiai šią dieną vykdavome į svečius, o šiemet nusprendėme praleisti miesto renginiuose. Tie, kas abejoja, ar reikia šią dieną švęsti, tegu pasidomi, ką ji reiškia ir kas mes esame. Tuomet viskas ir paaiškės. Nors ir sušalome, nes dalyvaujame renginiuose nuo ryto, bet net anūkės nenori grįžti namo”, - pasakojo eisenos dalyvis Valdas, atėjęs su žmona Regina ir anūkėmis Deimante ir Migle.
Pasipuošusi kauniečių pora Saulius ir Regina eiseną stebėdami prie Vytauto Didžiojo paminklo džiaugėsi tokiu jaunimo aktyvumu: „Ši diena mums - džiaugsmas ir susijaudinimas. Džiaugiamės eisenoje matydami tiek daug jaunų žmonių. Net neabejoju, kad su Lietuva yra viskas gerai. O jei kas ir ištiktų – pasitikime jaunąja karta”.
Eitynes, kurių trasa driekėsi nuo Ramybės parko iki Rotušės aikštės, prižiūrėjo gausios policijos pajėgos.
