Taip teigė Kauno duomenų parengimo statistikos skyriaus viršininko pavaduotoja Danguolė Palionienė KTU vykusiame seminare, skirtame paminėti Tarptautinius statistikos metus, praneša KTU.
1923-aisiais Kaune gyveno 59 proc. lietuvių, 27 proc. žydų, 4 proc. lenkų, 3 proc. rusų ir net 3,5 proc. vokiečių. 47 proc. Kauno gyventojų sudarė moterys, ir 53 proc. – vyrai. Tarpukario Kaune veikė dvi aukštosios mokyklos, kuriose mokėsi 4 tūkstančiai klausytojų, įskaitant laisvuosius.
Šiandien 93,6 proc. Kauno gyventojų sudaro lietuviai, mieste gyvena 56 proc. moterų ir 44 proc. vyrų. Žydai tesudaro 0,1 proc. visų miesto gyventojų, rusai – 3,8 proc., 0,4 procento – lenkai, 0,1 procento – vokiečiai. Kaune veikia 8 aukštosios mokyklos, kuriose mokosi 50 tūkst. studentų.
KTU pranešime atkreipia dėmesį, kad statistika – ne sausas mokslas, o įrankis, padedantis suprasti visuomenėje vykstančius procesus, teigė į seminarą Kauno technologijos universitete susirinkę mokslininkai, valstybės institucijų atstovai bei darbdaviai. „Gyvenimas keičiasi, vyksta globalizacijos procesai ir šiandien tikrai jaučiame didelį statistikos poreikį“, – sakė Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė. Už valstybės statistiką atsakingos įstaigos vadovė teigė, jog departamentas gauna vis daugiau užklausų iš žmonių, kuriems statistika (pavyzdžiui, vartojimo prekių ir paslaugų kainos, darbo užmokesčio statistika ir kita) reikalinga priimant asmeninius sprendimus.
Lietuvos statistikų sąjungos pirmininko Rimanto Jono Vaicenavičiaus teigimu, poreikis statistikai rodo visuomenės raštingumą. Su darbo rinka glaudžius santykius palaikantis mokslininkas teigia, kad nors dar ne visi darbdaviai supranta, jog jų komandoje reikalingas statistikas, padėtis po truputį taisosi.
Statistinių duomenų analitikai reikalingi beveik visose pramonės, verslo ir mokslo srityse – nuo medicinos iki politikos, nuo rinkodaros iki prekių užsakymo. „Galiu patvirtinti, kad taikomosios matematikos specialistų – duomenų analitikų – įsidarbinamumas yra beveik 100 proc., – teigė KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto dekanas Vytautas Janilionis, – įmonės manęs nuolat prašo parekomenduoti gerus studentus, o magistrantams paskaitas skaitome po 17 val., nes daugelis iš jų dirba.“
Statistikos metodai tobulėja, keičiasi darbo įrankiai bei specialybės reikalavimai. Šiandien duomenų analitikas turi puikiai išmanyti programavimą, mokėti matematinius metodus, suprasti visuomenės poreikius. KTU Fundamentaliųjų mokslų dekanas mano, kad duomenų analitikui reikalinga gera galva ir sugebėjimas dirbti su pažangiausiomis programomis. Jei pirmasis faktorius – labiau asmenis reikalas, tai dėl techninės bazės V. Janilionis garantuoja – KTU taikomosios matematikos studentai dirba su programomis, kurias taiko 92 proc. garsiausių pasaulio įmonių.
„Google“ ekonomistas Hal Varian statistiką pavadino seksualiausia ateities profesija, o ta pati statistika teigia, kad JAV ir Anglijoje duomenų analitiko darbas – vienas iš geriausiai apmokamų. „Gal pirmaisiais metais duomenų analitikai ir neuždirba tiek, kiek programuotojai, tačiau vėliau padėtis keičiasi. Programuotojai lieka prie duomenų kodavimo, o analitikai keliauja toliau“, – teigia V. Janilionis. Belieka palinkėti, kad šią žinutę būtų išgirdę gausiai į seminarą Kauno technologijos universitete susirinkę moksleiviai.