Etnologas priminė, kad Šventaragio slėnyje ne tik kūrenta aukuro ugnis, bet ir būta Perkūno šventyklos.

„Čia iškilo didžiuliai Valdovų rūmai, tačiau juose mums taip pat neatsirado vietos. Kai direkcijos paprašėme patalpų, kuriose galėtume atlikti apeigas, sulaukėme pasiūlymo eiti į kalnelius ir miškelius, nes esame gamtos garbintojai“, – piktinosi vyriausiasis krivis.

Vasarą senojo lietuvių tikėjimo išpažinėjai taip ir daro, tačiau, J. Trinkūno žodžiais, pusė metų lietuviško oro tam netinka.

Neturi kur tuokti jaunavedžių

„Kai atšąla, mes turime apeigas atlikti uždaroje aplinkoje. Pvz., dabar gauname daugybę užsakymų senovinėms santuokoms. Anksčiau žiemą nebuvo, o štai šį šeštadienį turėsim, nors, žiūrėkit, jau sniegas sninga! Būtinai reikia nors vienos patalpos, o mums sako: eikit į kalnus ir miškelius“, – komentavo „Romuvos“ vadovas.

Statistika rodo, kad norinčių tuoktis pagal senovinius papročius daugėja. Pernai taip sutuokta 30, o šiemet – jau beveik 50 porų.
J. Trinkūnas priminė, kad Gedimino laikais Vilnius garsėjo tolerancija, visos tautos čia galėjo turėti savo šventyklas ir pagal savo tradicijas garbinti Dievą.

„Bet Gediminas mirė, prasidėjo kovos, galų gale Jogaila su Vytautu ėmė įvedinėti krikščionybę, užgesino šventą ugnį, išgriovė Perkūno šventyklą ir tolerancija baigėsi, – prisiminė etnologas, tačiau pridūrė, kad senojo tikėjimo išpažinėjai nepasidavė ir nepasiduos.

„Nereikalaujame, kad būtų leista atkurti Perkūno šventyklą, bet reikalaujame bent jau leisti kai kada ją aplankyti“, – sakė krivių krivaitis.

Stumia į užribį

Ruošiantis Lietuvos tūkstantmečiui J. Trinkūnas pora kartų lankėsi Arkikatedroje, su dvasininkais tarėsi dėl galimybės laiptais nusileisti prie Šventaragio slėnio aukuro ir pagerbti valdovų šventybes, tačiau veltui.

„Tuometinis arkikatedros administratorius Ričardas Doveika sakė, kad bažnyčia neįsileidžia kitų konfesijų atstovų atlikti apeigas ir viskas“, – sakė etnologas.

J. Trinkūną guodžia tai, kad Lietuva įstojo į Europos Sąjungą: „Jei liktų tokia pat valstybė, kur šeimininkauja Katalikų Bažnyčia, nieko gero negalėtume tikėtis. Tačiau dabar žmonės keliauja po pasaulį ir mato, kad gyvenimas – daug įvairesnis, nei mums buvo teigta“.

Vis dėlto, „Romuvos“ vadovo nuomone, Lietuvoje senojo tikėjimo išpažinėjams daug sunkiau, nei svetur: „Kai apie mus sužino pasaulis – pripažįsta, sveikina, kviečia, o namuose jaučiamės stumiami į užribį“.

Pakvietė į Pasaulio religijų parlamentą

„Matot, kaip įdomiai išeina: pasaulyje Romuvą pripažįsta kaip etninę religiją, o Lietuvoje ne, nes čia šeimininkauja įtakingi katalikai“, – apibendrino krivių krivaitis, ką tik grįžęs iš Melburne vykusio Pasaulio religijų parlamento, kuriame pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos atstovai.

Pasak J. Trinkūno, prieš šimtą metų surengtame Parlamente dalyvavusių nekrikščionių buvo mažuma, tačiau induisto Svami Vivekanandos kalba amerikiečiams tuomet padėjo suvokti, jog ne tik judėjų ir krikščionių dvasinės tradicijos, bet ir kitos religijos turi vertę.

„Šventumas, skaistumas ir labdara nėra kurios nors vienos išrinktosios religijos nuosavybė. Sakau jums – ant kiekvienos religijos vėliavos turėtų būti užrašyta: „Padėkime, bet ne nukariaukime“, „Harmonija ir taika, o ne ginčai ir vaidai“, – sakė mokytojas.

Šiūmetiniame kongrese taip pat kalbėta apie planetą ir žmoniją, kurią derėtų jausti ir suvokti kaip visumą, kurioje reikia ne tik gyventi, bet ir sugyventi.

„Ekumenizmas jau dabar peržengia krikščioniškųjų religijų ribas“, - įsitikinęs J. Trinkūnas.

Protestavo graikų ortodoksai ir žydai

Be tradicinių religijų, į Parlamentą kviesti pagoniškųjų, ir neopagoniškųjų religijų atstovai, tarp kurių – Amerikos indėnai (Nativ Americans), nors prieš šimtą metų į Parlamentą jų niekas neįleido, nes tuo metu indėnams buvo tiesiog draudžiama praktikuoti etninę religiją.

Vis dėlto, pagonių pasirodymas sukėlė tikrą sumaištį. Protestuodami prieš naujųjų pagonių dalyvavimą Parlamentą paliko graikų ortodoksų atstovai.

„Prieš Juodųjų musulmonų dalyvavimą protestavo žydų atstovai. Tačiau dominavo nuostata, jog pasaulinės krizės akivaizdoje visi dvasiniai judėjimai turi vienytis“, – pasakojo etnologas ir pacitavo Dalai Lama žodžius: „Daugelis mano, jog būtent jų religija yra geriausia. Aš jaučiu, jog man geriausias yra budizmas, bet nemanau, jog budizmas yra geriausias visiems kitiems“.