Kas dosniausiai aukojo partijoms?

 (42)
Daugiausiai pernai politinėms partijos paaukojo "Achemos grupei" ir "Arvi" įmonių grupei priklausančios bendrovės, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Kas dosniausiai aukojo partijoms?
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Remiantis VRK padaryta analize, trys "Achemos" grupės bendrovės aštuonioms partijos iš viso pervedė apie 414 tūkst. litų. Dvi "Arvi" grupės bendrovės 225 tūkst. litų parėmė tris partijas.

Daugiausia pinigų iš šių įmonių gavo partija "Tvarka ir teisingumas" (211,4 tūkst. litų) bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (204 tūkst. litų). Iš minėtų aukotojų nemažas sumas gavo ir parlamente atstovų neturinčios Lietuvos liaudies partija, jai skirti 132 tūkst. litų, ir Lietuvos žaliųjų sąjūdis - 65 tūkst. litų.

Didžiausias partijų rėmėjas praėjusiais metais buvo "Achemos grupei" priklausanti bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (Klasco). Ji partijoms skyrė 182 tūkst. litų. Partijai "Tvarka ir teisingumas paaukoti 42 tūkst. litų, Krikščionių partijai, TS-LKD ir Liberalų ir centro sąjungai (LiCS) - po 40 tūkst. litų, Lietuvos liaudies partijai - 20 tūkst. litų.

Bendrovė "MG Baltic Media" partijoms iš viso davė 160 tūkst. litų. Po 40 tūkst. litų skirta TS-LKD ir partijai "Tvarka ir teisingumas", 35 tūkst. litų - Lietuvos socialdemokratų partijai, 25 tūkst. - Lietuvos žaliųjų sąjūdžiui, 20 tūkst. litų - LiCS.

Bendrovė "Arvi cukrus" paaukojo perdaug

133 tūkst. litų per metus partijoms skyrusi "Arvi" įmonių grupės bendrovė "Arvi cukrus", kaip skelbia VRK, per 2011-uosius Liberalų sąjūdžiui pervedė didesnę sumą nei leidžia įstatymas. Per tris kartus bendrovė suaukojo 61 tūkst. litų, todėl partija privalėjo 18 tūkst. 580 litų grąžinti, nes būtent tokia suma viršyta leistina maksimali 42 tūkst. 420 litų auka.

"Arvi cukrus" taip pat 42 tūkst. litų paaukojo Lietuvos liaudies partijai, 30 tūkst. litų - TS-LKD.

"Achemos grupės" bendrovė "Achema" pernai partijoms skyrė 117,4 tūkst. litų. Daugiausia, 42,4 tūkst. litų, skirta partijai "Tvarka ir teisingumas", 30 tūkst. litų - Lietuvos liaudies partijai, 25 tūkst. litų - TS-LKD, 20 tūkst. litų - Lietuvos socialdemokratų partijai.

Bendrovė koncernas "Achemos grupė", paaukojęs iš viso 115 tūkst. litų, daugiausia pinigų, 40 tūkst. litų, davė Lietuvos žaliųjų sąjūdžiui. 35 tūkst. litų paaukoti partijai "Tvarka ir teisingumas", 30 tūkst. litų - LiCS, Lietuvos socialdemokratų sąjungai - 10 tūkst. litų.

Iš viso 92 tūkst. litų partijoms paaukojusi "Arvi" įmonių grupei priklausanti bendrovė "Rietavo veterinarinė sanitarija" Lietuvos liaudies partijai skyrė 42 tūkst. litų, Liberalų sąjūdžiui - 40 tūkst. litų, TS-LKD - 10 tūkst. litų.

Bendrovė "Lifosa" 42,3 tūkst. litų pervedė Lietuvos socialdemokratų partijai, 39 tūkst. litų - TS-LKD.

Bendrovė "Fima" po 20 tūkst. litų paaukojo keturioms partijoms: LiCS, TS-LKD, Lietuvos socialdemokratų partijai ir partijai "Tvarka ir teisingumas".

Tarp dosniausių aukotojų patenka ir Algirdo Valiuškevičiaus įmonė "Klukis". Ji Darbo partijai skyrė 42 tūkst. litų, Krikščionių partijai - 30 tūkst. litų.

Bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija "Bega" Liberalų sąjūdžiui skyrė 40 tūkst. litų, partijai "Tvarka ir teisingumas" - 30 tūkst. litų.

49 juridiniai asmenys aukojo daugiau nei vienai politinei partijai. Bendrovės "Klasco" ir "MG Baltic Media" aukojo penkioms partijoms, po keturias partijas parėmė: bendrovės "Achema", "Panevėžio keliai", koncernas "Achemos grupė", "Fima", "Parama" ir "Rūdupis".

Per praėjusius metus partijos iš viso sulaukė 7,9 mln. litų aukų. Nuo šių metų juridiniams asmenims uždrausta finansiškai remti partijas.

BNS
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Suomijos prezidentas pateikė siūlymą V. Putinui dėl skrydžių virš Baltijos (287)

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto penktadienį pasiūlė į Helsinkį atvykusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitarti, kad karo lėktuvai virš Baltijos visada skraidytų su įjungtais atsakikliais.

Problema, kuri ateityje gali mažinti ir lietuvių norą būti ES (377)

Politikų negebėjimas visuomenei paaiškinti, kuo naudingas šalies buvimas ES, gali privesti prie vis didesnio skepticizmo Sąjungos atžvilgiu, sutaria LRT.lt kalbinti politologai. Pasak politologo Ramūno Vilpišausko, Lietuvoje pavojingas tas laikotarpis, kai šalis nustos gauti dosnias ES išmokas, nes didelė dalis gyventojų palaiko Sąjungą būtent dėl jos teikiamos tiesioginės finansinės naudos.

Apklausa atskleidė, kaip į terorizmo grėsmę reaguoja lietuviai (61)

Lietuviai mažiau nei dauguma kitų europiečių baiminasi teroro aktų pavojaus, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.

N. Putinaitė. Kokių specialistų reikia demokratijai? (31)

Lietuvoje turbūt nerasime žmogaus, kuris būtų patenkintas demokratijos veikimu, politine sistema ir valstybės valdymu.

A. Pabedinskienė: Darbo kodeksas yra maksimaliai subalansuotas (115)

Šalies vadovei laikantis nuomonės, jog naujasis Darbo kodeksas yra nesubalansuotas ir taisytinas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, atvirkščiai, teigia, kad darbo santykius reglamentuojantis naujasis įstatymas - „maksimaliai subalansuotas“.