Kas bendro tarp vyrų smurto ir nevalgymo po 18 val.

 (133)
Mes, vyrai, turime atpažinti savyje žvėrį, jį prijaukinti ir su juo dirbti. Taip Omnibuso apklausos apie vyriškumą pristatyme teigė smurtautojams praktinius seminarus vedantis Algirdas Meškauskas.
© Shutterstock nuotr.

TV laidų vedėjas Dominykas Vaitiekūnas prisipažino jiems priskiriantis ir save, o vienas pirmųjų feministų Lietuvoje Romas Turonis – kad lengva gražiai kalbėti per radiją ar televiziją, kur kas sunkiau padoriai elgtis namuose.

Pasak Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės, tik ketverius metus gyvename visuomenėje, kur fizinis smurtas šeimoje laikomas nusikaltimu.

„Manome, kad nuo smurto nukenčia silpnesni, tačiau tai netiesa – nukenčia tie, kurių statusas žemesnis. Į šeimą pernešama ta pati logika“, – akcentavo lygių galimybių gynėja.

Algirdas Meškauskas
Algirdas Meškauskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Jos pristatytą apklausą komentuodamas pagalbos smurtautojams pradininkas Lietuvoje A. Meškauskas juokavo, kad kai tokie geri rezultatai, vadinasi vyrams reikia tiesesnių klausimų. Pvz., ar vyras pritaria, kad jo žmona miega su kitu arba jo vaikai – ne jo.

„Akivaizdu, kuo tiesiau klausiama, palaikančių smurtą procentas keičiasi. Yra bendrosios vertybės ir viešumoje esame išmokę pasirodyti korektiški. Mokame veidmainiauti, todėl laikomi ne smurtautojais – smurtauja“, - sakė A. Meškauskas.

Ypač tai akivaizdu praktiniuose susitikimuose su smurtautojais. „Nesu sutikęs nė vieno žmogaus, kuris neturėtų normalaus paaiškinimo, kodėl smurtauja. Visi jie įtikinami, visais jais jie grindžia savo elgesį“, – sakė renginio dalyvis.

Pasak jo, netoleruoti smurto – sunku: „Kai kalbame apie baisius nusikaltimus padariusius vyrus, turime suvokti, kad jie nėra nukritę iš mėnulio. Mūsų visuomenė – smurtinio elgesio visuomenė. Taip prieidami prie problemos, su atlaidumu ir pasitikėjimu žiūrime į smurtautoją, tikėdami, kad jo elgesys gali pasikeisti“.

Vyrai turi atpažinti savyje žvėrį ir jį prisijaukinti

Kaip atkreipė dėmesį A. Meškauskas, aukštas statusas visuomenėje neapsaugo moters nuo smurto, nes šeima turi savo taisykles.

Svarstydamas, kaip mes tai galime pakeisti, kalbėtojas akcentavo požiūrio į vyro vaidmens keitimą: „Akivaizdu, jog stereotipinis vyro vaidmens suvokimas veikia jo elgesį. Tačiau kaip jį pakeisti? Aš pats dalyvaudamas šioje veikloje negalėčiau pasakyti, kad stereotipiniai požiūriai į vyriškus vaidmenis man nebūdingi. Tačiau naudos gali duoti tik to atpažinimas savo elgesyje. Mes, vyrai, turime atpažinti savyje žvėrį, jį prijaukinti ir su juo dirbti“.

Didžiausia bėda – šeimos santykiai ir žmonių nesugebėjimas bendrauti. Kaip pastebėjo, A. Meškauskas, gali būt šeimų, kai vyro stereotipinis vaidmuo labai stipriai išreikštas, tačiau jis nesmurtauja. Tai labai susiję su jo savirefleksija.

„Tačiau moterų elgesys gali suponuoti smurtinius veiksnius, nors šiai minčiai labai priešinasi moterų krizių centrai“, – sakė A. Meškauskas.

Jo nuomone, reikėtų stipresnio spaudimo žmonėms, kurie kuria šeimas ir neturi laiko atskirai domėtis tarpusavio santykiais: „Jei jiems galėtume pasakyti keletą dalykų, kurių jei gali laukti ateityje, užbėgtume smurtui šeimoje už akių“.

Dominykas paaiškino, kodėl vaikšto su kaspinu

Dominykas Vaitiekūnas
Dominykas Vaitiekūnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kovos prieš smurtą šeimoje palaikymo ženklas – baltas kaspinas. D. Vaitiekūnas vienas iš nedaugelio vyrų, sutikusių jį įsisegti.

„Sutikau dalyvauti akcijoje, nes manau esantis smurtautojas, – tyrimo pristatyme sakė Dominykas. Jo nuomone, mes dažnai kalbame apie išorinį, fizinį smurtą, kraują, kaip pasekmes smurto artimoje aplinkoje, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė.

„Kartais aš smurtauju, paspausdamas „patyčinį“ laiką, asmeniniuose santykiuose, bandydamas apginti savo poziciją profesiniame gyvenime ir tarp draugų. Manau, jog egzistuoja daug smurto, kuris nepastebimas. Emocinis nestabilumas būdingas kiekvienam, tačiau vieni su tuo greičiau susidoroja, o kitiems sudėtingiau. Prie akcijos prisidėjau todėl, kad mes visi esame šiek ties smurtautojai, tik linkę pabaksnoti į tuos, kurie tai daro dažniau ir agresyviau su aiškiai matomomis pasekmėmis“, – sakė Dominykas, ypač daug emocinio smurto matęs savo artimoje aplinkoje.

Prieš sūnų smurtavęs feministas: lengva gražiai kalbėti per TV – sunkiau namuose

Kas bendro tarp vyrų smurto ir nevalgymo po 18 val.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Į spaudos konferenciją atvykusį Romą Turonį M. Jankauskaitė pristatė kaip stereotipų laužytoją, „Sakaliukų“ vadovą, vieną pirmųjų vyrų feministų Lietuvoje.

Pasak jo paties, iki 1996 m. buvo tipiškas stereotipų pilnas vyras, psichologinis smurtautojas, savo vaikui yra davęs per nagus ir dabar dėl to gailisi.

„Tuomet įsidarbinau vokiečių įmonėje, kuri patikėjo rengti lygių galimybių seminarus. Ne tik organizavau, bet ir asmeniškai pradėjau domėtis, klausytis. Pagalvojau, kolegos iš tiesų labai teisingai šneka apie nelygybę, smurtą. Labai pritariau jų visoms mintims ir po kurio laiko jau pats skaičiau pranešimą. Draugė pasakė, kad kalbu kaip tikras feministas ir nuo to laiko vadinu save fenimistu“, – juokėsi spaudos konferencijos dalyvis.

Pasak R. Turonio, lengva būti feministu radijuje, televizijoje, bet labai sunku buityje. Jam taip pat sunku, juolab, kad žmona taip pat feministė, kartais primenanti: „Ei tu, feministe, pamiršai šiukšles išnešt“.

Būti feministu ir nesmurtauti nėra savaime suprantama. R. Turonis pats save pagauna vis pasakantis kokį seksistinį juokelį. Kita vertus, būti feministu yra kieta, įdomu: „Gurkšnojant alutį po trečio bokalo įdomu pasisakyti draugams, kad esu feministas. Patyčių nepatyriau, nebent susidomėjimą ir klausimų „kodėl“, – juokėsi R. Trukonis, kurio žmona pripažįsta, jog su moterini feministe gali gyventi tik labai stiprus vyras.

Kalbėdama apie smurtinį elgesį su vaikais, E. Turonis pripažino, kad vyrukui, kuriam dabar 23 metai, kelis kartus kalė per nagus, tačiau yra įsitikinęs, kad auginti vaiką nesmurtinėje aplinkoje daug efektyviau.

„Dabar turime 8 mėnesių vaiką ir su žmona esame griežtai sutarę, kad nei fiziškai, nei psichologiškai nesmurtausime“, – sakė jis.

Apklausa atskleidė daug įdomaus apie vyrus

Margarita Jankauskaitė
Margarita Jankauskaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Apibendrindama diskusiją M. Jankauskaitė pripažino, jog nestereotipiškam, nesmurtiniam elgesiui reikia pastangų. Tai palygino su nevalgymu po 18 valandos. Atrodo, paprasta, tačiau kasdienybėje nelengva.

Kovo mėnesį atlikta Omnibuso atlikta apklausa atskleidė daug įdomaus apie vyrus.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje netoleruojamas smurtas prieš moteris ir agresyus elgesys nelaikomas vyriškumu. Vis dėlto, kas devintas oficialiai užregistruotas nusikaltimas Lietuvoje padaromas šeimoje.

Bent kartą per mėnesį moteris nužudoma intymaus partnerio. Per metus šis smurtas mums kainuoja 1 540 141 673 eurus – tiek, kiek valstybės biudžete skiriama švietimo, kultūros ir poilsio reikmėms.

Smurtas – vyriškos prigimties dalis ir to nepakeisi?

„Jei atsikratytume šios piktžaizdės, švietimo biudžetas padvigubėtų. Galėtume turėti daug visavertiškesnį gyvenimą“, – sakė tyrimą pristačiusi Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.

Respondentų buvo teirautasi, ar galima teisinti smurtą prieš moteris, ar vis dėlto būna situacijų, kai vyras privalo būti agresyvus? O gal smurtas – vyriškos prigimties dalis ir šito nepakeisi?

Pritariančių smurtui prieš moteris palyginti nedaug, kita vertus, 10 proc. vyrų ir 2 proc. moterų teigė, kad kai kuriais atvejais tai pateisinama. 68 prc. vyrų ir net 88 proc. moterų mano, jog būna situacijų, kai vyras privalo būti agresyvus.

22 proc. vyrų ir beveik tiek pat moterų nuomone, jėgos panaudojimas – vyriškumo požymis.

Vertindami vyrų įsitraukimą į kovą prieš smurtą šeimoje, 19 proc. vyrų teigė, jog yra pakankamai į tai įsitraukę. Taip mano vos 7 proc. apklausoje dalyvavusių moterų.

Į Omnibuso apklausos pristatymą trečiadienį kviesti žmonės, prievartos artimoje aplinkoje nelaikantys privačiu reikalu ir tikintys, kad ši visuomenės pamatus ardanti problema reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

Vyriškumo normų slėgį ir jo poveikį moterims matavo Lygių galimybių plėtros centro, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Vilniaus miesto krizių centro komanda.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Dėl kodekso bus tikrinamos įmonės, darbuotojai skatinami skųsti nusižengusius darbdavius (29)

Nuo šeštadienio įsigaliojantis Darbo kodeksas numato daug naujovių, dėl kurių daliai darbuotojų turėtų būti padidintos algos. Kas ir kaip užtikrins, kad būtų laikomasi jiems naudingų normų?

STT pradėjo tyrimą dėl A. Skardžiaus (2)

Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, gavusi Seimo narių kreipimąsi dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius gauna pajamų, nuomojant žemės sklypus vėjo jėgainių verslui plėtoti, verslininkams, kurių interesus galimai gina Seime, rašoma STT pranešime.

Respublikonų partija susijungė su Tautininkų sąjunga (4)

Susijungė dvi neparlamentinės partijos – Respublikonų partija ir Tautininkų sąjunga.

Generalinis prokuroras prašo panaikinti K. Pūko neliečiamybę dėl seksualinio priekabiavimo (56)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienį paprašė Seimo leisti patraukti parlamentarą Kęstutį Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo, pranešė prokuratūra.

G. Paluckas ragina G. Kirkilą nenusiminti dėl EP (16)

Parlamentaras Gediminas Kirkilas sako jau nebesirūpinantis išvykimu į Europos Parlamentą, mat iš europarlamentaro Zigmanto Balčyčio nebesulaukia jokių žinių. Tuo metu Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas LRT.lt patikino, kad Z. Balčytis palieka EP. „Z. Balčytis uždaro savo biurą ir kraustosi iš EP“, – patvirtino G. Paluckas.