Tokiomis mintimis Lietuvos kariuomenės vadas pasidalijo DELFI konferencijoje.
DELFI skaitytoja J. V. Žukui priminė krašto apsaugos ministro Juozo Oleko žodžius, esą šis „miega ramiai“. Kariuomenės vadas to paties pasakyti negali.
„Kariuomenė niekada negali miegoti ramiai, visada reikia būti pasiruošus kokiems nors iššūkiams. Bet manau, kad šiuo metu tiesioginis pavojus Lietuvai tikrai negresia“, - svarstė J. V. Žukas.
O paklaustas, ar mato panašumų tarp dabartinės padėties ir situacijos Europoje 1939 m., jis neslėpė, kad situacija primena Antrojo pasaulinio karo išvakares.
„Jei turime omenyje Molotovo-Ribentropo paktą, tai tikrai taip nemanau – nemanau, kad yra slaptų susitarimų Baltijos šalių ar Lietuvos nepriklausomybės atžvilgiu. Jei turima omenyje Antrojo pasaulinio karo pradžia, tai panašių požymių yra. Bet viskas bus kitaip, nes visiškai tie patys įvykiai istorijoje nesikartoja“, - teigė J. V. Žukas.
Kariuomenė stiprina raumenis
Kariuomenės vadas taip pat papasakojo, kaip ketinama stiprinti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas.
„Visi šie pirkiniai numatyti ir išdėstyti per kelerius metus į priekį, Bus įsigyta ir šarvuočių, ir prieštankinės ginkluotės, ir lengvųjų sraigtasparnių. Kai kurie projektai jau vyksta, - teigė J. V. Žukas. - Dėl sraigtasparnių įsigijimo dabar vyksta diskusija, visi variantai įmanomi. Taip pat yra galimybė jų nebrangiai įsigyti iš artimiausių partnerių. Kiekvieno ginklo rūšis panaudojama priklausomai nuo situacijos, vienu atveju geriau naudoti šarvuočius, kitu – sraigtasparnius.“
Jis taip pat užsiminė, kad numatoma ir daugiau permainų kariuomenės struktūroje.
„Tikrai nesilaikome vien tik programų, skirtų parengti karius tarptautinėms operacijoms. Be abejo, pagrindinį dėmesį artimiausiu metu skirsime savo šalies gynybai tiek ruošdamiesi veikti vieni, tiek ir sąjungininkų sudėtyje. Bet tarptautinės misijos bei operacijos taip pat svarbi tarnybos dalis, nes tai mūsų tarptautiniai kaip sąjungininkų įsipareigojimai.
Atsižvelgdami į naują geopolitinę situaciją ir karo patirtį Ukrainoje, be abejo, koreguojame savo kovinio rengimo programas ir šiek tiek ateityje keisime savo organizacinę struktūrą“, - pažymėjo kariuomenės vadas.
Atsilaikyti dvi dienas – per mažai
DELFI skaitytoja Onutė kariuomenės vado klausė apie galimą puolimą ir atsilaikymą prieš agresorių iki NATO pajėgų atvykimo. „Sako, kad mums reikėtų atsilaikyti dvi dienas, iki atvyks NATO greitojo reagavimo pajėgos. Kas per tas dvi dienas gali vykti?“ - teiravosi ji.
J. V. Žukas atviras – dviejų dienų nepakaktų.
„Atsilaikyti gali tekti ir gerokai ilgiau. NATO greitojo reagavimo pajėgų (atvykimo – DELFI) laikas yra nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių“, - teigė jis.
Vėliau kariuomenės vadas išvardijo pažeidžiamiausias Lietuvos vietas bei pabrėžė, kad NATO sąjungininkai peržiūri savo strategiją ir greitina reagavimo terminus.
„Didžiausia grėsmė Lietuvai yra karinis tranzitas, oro uostai, Klaipėdos uostas. NATO greitojo reagavimo laikas iki šiol buvo nuo 2 sav. iki 2 mėn., dabar jis, atsižvelgus į naują situaciją, yra koreguojamas. Pagal naują reakcijos laiką, NATO aviacija reaguotų iškart, JAV sausumos pajėgos Europoje - per savaitę laiko arba dar greičiau“, - aiškino J. V. Žukas.
Ginklų bus – svarbu, kad būtų mokančių jais naudotis
Paklaustas, kada turėsime savaeiges haubicas, kariuomenės vadas teigė nejaučiantis galvos skausmo dėl ginkluotės trūkumo. Kitas klausimas – ar pakaks mokančių ja naudotis.
„Turime 105 mm haubicas, svarbu, kad kuo daugiau žmonių būtų paruošti jomis naudotis. Krizės atveju ginklų tikrai gausime iš sąjungininkų. Svarbu, kad būtų mokančių jais naudotis“, - atviravo J. V. Žukas.
O tankų pirkti kariuomenė neketina. „Tankai yra puolamasis ginklas, tai brangu ir apie jų įsigijimą negalvojama“, - aiškino kariuomenės vadas.
Paklaustas, ar galimas Rusijos ir NATO karinis konfliktas, jis jokių variantų neatmetė. „Įmanomas bet koks šiuolaikinis konfliktas: tiek konvecinis, tiek nekonvcencinis, tiek branduolinis. Bet tikimės, kad taip neįvyks“, - teigė J. V. Žukas.
Kariuomenės vadas neslepia, kad „žalių žmogeliukų“ scenarijus Lietuvoje taip pat neatmestinas. „Dėl pasienio punktų apsaugos reikia klausti Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Manau, kad atvykti apsimetus turistais būtų galima pakankamai lengvai. Gal ne iš karto, bet per ilgesnį laiką“, - svarstė jis.
Laukia sprendimų dėl NATO sausumos pajėgų
Dar vienas DELFI skaitytojas teiravosi dėl NATO pajėgų Lietuvoje. Kariuomenės vado teigimu, greitu metu bus aptariama, kokios sausumos pajėgos keliaus į Baltijos šalis bei Lenkiją.
„NATO viršūnių susitikime Velse yra priimti sprendimai dislokuoti ir sausumos pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Kokio dydžio tai bus pajėgos, šį savaitgalį bus diskutuojama Vilniuje NATO karinio komiteto konferencijos metu“, - teigė J. V. Žukas.