Pulkininkas Danas Mockūnas, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas, savo pasisakymą pradėjo nuo savotiškų mitų paneigimo. Pirmiausiai kariškis paaiškino, kad per valandą ar per dieną Lietuvos niekas neužimtų – mat didesnio masto karinei operacijai ar netgi diversija reikalingas pasiruošimas, matomi tam tikri ruošiamų veiksmų indikatoriai.
„Stebimi ne tik kariniai indikatoriai, bet ir politiniai, socialiniai, ekonominiai. (...) Visiško netikėtumo faktorius neįmanomas“, - sakė D. Mockūnas.
Toliau kariuomenės atstovas patikino, jog dalyje visuomenės įsišaknijusi nuomonė, kad agresijos atveju mūsų „niekas negins“, yra visiškai nepagrįsta.
„Jeigu NATO negintų savo šalies, NATO griūtų“, - konstatavo karininkas.
Pasak jo, jei kokia nors šalis imtųsi veiksmų, bent iš tolo panašių į masyvią Rusijos pajėgų santalką prie Ukrainos sienos, NATO reaguotų net greičiau, nei tos pajėgos priartėtų prie Lietuvos sienos.
Karininko teigimu, didesnė kariuomenė pergalės negarantuoja „Laimi ne jėga, laimi valia“, - sakė D. Mockūnas.
Pasak jo, kariuomenė turi daugiau kaip 300 tūkst. asmenų „parengtą rezervą“. D. Mockūnas taip pat ramino, kad mobilizacijos atveju pakaktų ir ginklų, ir amunicijos.
Karininkas neslėpė, kad Ukrainoje siautėjantys „žali žmogeliukai“ būtų realus scenarijus ir agresijos prieš kitas valstybes atveju. O kariuomenė turi planus, kaip vykdyti prevencines operacijas prieš „žalius žmogeliukus“ ir panašius darinius.
V. Putinas KGB pamokų nepamiršo
Aurimas Navys, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų karininkas, diskusijoje pabrėžė, kad Lietuvoje karas jau vyksta – tai informacinis karas.
Kalbėdamas apie Rusijos propagandą, karininkas rodė vaizdus iš Ukrainos – pavyzdžiui, vaikui ranką spaudžiančius „žalius žmogeliukus“. Esą tokie vaizdai aiškiai nukreipti į žmones, kurie nepasižymi atsparumu propagandinei informacijai.
„Jeigu jūs paklaustumėte tų žmonių, kurių smegenys gerokai paveiktos šitos propagandos, jie čia jos neįžvelgtų“, - konstatavo karininkas.
Pasak A. Navio, pagrindinis propagandos taikinys – palaužti „valią priešintis“. „Vienas pagrindinių dalykų – tai yra valia priešintis, kuri laiko mūsų valstybę ir mūsų valstybės pamatus. Palaušim tą valią – nebebus kam priešintis“, - sakė jis.
A. Navys priminė, kad informaciniame kare kariavo ir sovietų okupantams besipriešinę Lietuvos partizanai, taigi informaciniai karai toli gražu nėra naujas reiškinys. Karininko žodžiais, dabar Rusijos tarnybos prieš Lietuvą akivaizdžiai veikia informaciniame lauke.
„Rusijos prezidentas yra buvęs KGB karininkas darbuotojas, kuris puikiai išmoko metodus, kuriuos taiko dabar“, - priminė A. Navys.
Pagrindiniu propagandos įrankiu jis įvardija televiziją.
Rusijos informacinė dirva: Vilnius – baltarusiams
Karininkas priminė keletą esminių Rusijos veiklos principų: skirstymą į „savus“ ir „nesavus“, istorijos perrašinėjimą, priešų kūrimą legendomis, pavyzdžiui, apie Lietuvoje ir Lenkijoje neva ruoštus „Maidano smogikus“.
Pasak A. Navio, Rusija informacinėje erdvėje kuria „legitimumą Lukašenkai atiduoti Vilniaus kraštą“. Esą tai dalis Rusijos propagandinės linijos, kuri iš esmės neigia Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę kaip Lietuvos valstybingumo dalį: Rusija tvirtina, kad „litvinai“ iš tiesų buvo baltarusiai.
O viskas gali įvykti labai greitai
Anot A. Navio, propagandos tikslas – paruošti dirvą okupacijai. Kada tai gali įvykti? Kaip rodo Krymas – bet kada.
„Siekiama, kad visuomenė būtų suskaldyta ir visuomenė palaikytų ateinančias pajėgas. Antras dalykas, tos pajėgos ateina žaibiškai, labai greitai. Krymo okupacija įvyko per 14 valandų. Visuomenė buvo pasimetusi, kaip ir sprendimų priėmėjai“, - pabrėžė karininkas.