Kaip DELFI informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinio draudimo ir pensijų departamentas, kardinolas „neturi būtinojo stažo”, tačiau gaus šalpos pensijai prilygstančią išmoką – per mėnesį 324 litus.
Jeigu nuo 1992-ųjų Vilniaus arkivyskupijai vadovavęs dvasininkas Lietuvoje būtų praleidęs mažiau nei 15 metų, išmokos suma siektų 190 litų.
Nepriklausomybės akto signataro Aloyzo Sakalo žodžiais, pagal įstatymus Kardinolui priklausanti 324 litų pensija – mažoka.
„Reikėtų ministrų kabineto nutarimo, kad Lietuvai daug gero padariusio ir ją garsinusio kardinolo pensija būtų prilyginta Signataro rentai, kuri šiuo metu viršija 2 tūkst. litų”, – DELFI sakė Socialdemokratų sąjungos garbės pirmininkas.
K.Brazauskienė tikisi 18 kartų didesnės rentos
„Katalikų Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės ir tai įtvirtinta Konstitucijoje. Tačiau kardinolo indėlis į Lietuvos kultūrą ir visuomenės gyvenimą tikrai turėtų būti vertintinas daugiau, nei 324 litai”, – mano ir Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
Pabrėždamas, jog nėra valstybinių pensijų gavėjų rato plėtros šalininkas, politikas pripažino, jog kartais padidintos pensijos mokamos be reikalo, o kartais valstybei nusipelnę asmenys jų iš viso negauna arba – kaip kardinolo A. J. Bačkio atveju – gauna labai nedideles.
Pateikdamas prezidento našlės Kristinos Brazauskienės pavyzdį, E. Masiulis sakė, jog valstybėje yra visiškai nenormali situacija, kai už abejotinus nuopelnus pretenduojama į labai dideles mokesčių mokėtojų lėšas.
„Akivaizdu, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų sistemiškiau pasižiūrėti į valstybėje egzistuojančias pensijas, ar tai būtų signatarų rentos, ar prezidentinės pensijos ir pasiekti balansą”, – mano politikas.
Kitu atveju, E. Masiulio žodžiais, vis išgirsime apie atvejus, kai iškilūs Lietuvos kultūros žmonės, visuomenės veikėjai ar sportininkai, karjeros metu garsinę Lietuvą, senatvėje gaus pensiją, daug kartų mažesnę nei a.a. prezidento našlės renta”.
Tokias pat teises į pensiją turi ir kardinolas, ir vagis
Ekonomisto Romo Lazutkos įsitikinimu, atsidėkojimas už nuopelnus skiriant didesnę pensiją nėra demokratinės valstybės bruožas.
"Žinome, kad kunigaikštis už nuopelnus kare ar kitur apdovanodavo bajorus, suteikdavo jiems privilegijas. Tokie dalykai šiandien labiau likę iš anų visuomenių. O dabartinėje turėtų būti garantuota, kad kiekvienas žmogus neliktų be pagyvenimo šaltinio, nepriklausomai nuo to, kas buvo: kardinolas, ar vagis. Visuomenė turi rasti lėšų kiekvienam senam žmogui, ar jį labai gerbtų, ar nekęstų ir būtų visa gyvenimą sėdėjęs kalėjime. Ir tokio žmogaus negalima palikti be pragyvenimo šaltinio, - DELFI sakė ekonomistas.
R. Lazutka priminė, jog tiems atvejams, kai į pensiją išeina visuomenei nusipelnę asmenys, skirtos valstybinės pensijos. Tačiau problema ta, kad žmonių požiūris į nuopelnus skiriasi.
„Smetonos laikais buvo įsteigtos pensijos žymiems žmonėms. Tačiau jei iš pradžių pavardės buvo gerai žinomos, paskui sąrašuose atsirado daugybė atsitiktinių žmonių. Panašiai yra ir dabartinėje Lietuvoje”, – sakė R. Lazutka, pridurdamas, jog geriausia būtų išvengti diskusijų – vertas ar nevertas žmogus gauti didesnę valstybinę pensiją.
Kardinolo statusą prilygina bent jau ministrui
324 litus siekiančias šalpos pensijas gauna visi reikiamą darbo stažą turintys pensinio amžiaus žmonės, nepriklausomai nuo statuso ir užimtų pareigų. O štai valstybės antrojo laipsnio pensijos suteikiamos už nuopelnus. Tai daro speciali komisija.
„Tačiau geriau būtų, kad už nuopelnus valstybei žmonės gautų vertingų dovanų ar premijas, bet ne didesnes pensijas”, – įsitikinęs DELFI pašnekovas, kurio žodžiais, senatvė yra vadinama socialine rizika, tai – socialinės apsaugos dalykas ir jeigu žmogus padarė karjerą, tai atsispindi atlyginime, o vėliau per sumokėtus mokesčius ir pensijoje.
R. Lazutkos nuomone, kardinolo statusas artimas bent jau ministro. Tačiau "kaip ministras gauna algą ir moka Sodrai įmokas, taip turėtų daryti ir dvasininkai".
„Aukšto rango dvasininkų gyvenimo būdas, stilius ir gerovė yra atitinkama, jie turi atitinkamą statusą visuomenėje, todėl tam statusui palaikyti jie daugmaž ir turėtų būti draudžiami. Tačiau dabar valstybės lėšomis dvasininkai draudžiami tik bazinei pensijai”, – atkreipė dėmesį sociologas.
R. Lazutkos žodžiais, problema ta, kad „norima lengvatų, nenorima mokėti, o kai ateina laikas gauti – negražu, kad žmogus negauna”.
Ekonomistas teigė suprantantis, kad dvasininkai nėra samdomi darbuotojai ir negauna algos, kaip mes.
„Tačiau vis viena bažnyčia galėtų drausti savo tarnautojus adekvačiom sumom, kad paskui žmogus galėtų gyventi ne iš minimalios pensijos. Apie tai ir reikėtų diskutuoti, nes mes iš socialinio draudimo nieko negaunam dovanai: dirbdami gauname daug mažesnes algas, nei galėtume gauti, jei nebūtų socialinio draudimo”, – sakė socialinių mokslų daktaras R. Lazutka.
Įkūrė kunigų šalpos fondą
Kaip DELFI informavo Vilniaus arkivyskupijos kancleris monsinjoras Robertas Šalaševičius, A. J. Bačkis iš kunigų šalpos fondo kiekvieną mėnesį gaus 600 litų išmoką. Tokią sumą iš kunigų šalpos fondo gauna visi 68 metų sulaukę ar susirgę ir negalintys dirbti kunigai, neatsižvelgiant į jų pareigas.
„Tačiau šios išmokos mes nevadiname pensija: kunigas yra kunigas iki gyvenimo pabaigos. Tai – kunigų solidarumo išraiška, kai jaunesni kunigai, kurie turi daug jėgų, aktyviai dirba, dalį pajamų skiria vyresniems, sergantiems ar negalintiems savimi pasirūpinti kunigams, nes iš valstybinės minimalios pensijos, kuriai yra draudžiami dvasininkai, neįmanoma išgyventi”, – sakė monsinjoras.