Birželio 22 dieną Amerikos gynybos sekretorius pareiškė, kad Jungtinės Valstijos prisidės prie NATO itin greito reagavimo komandos, kurią sudaro apie 5 tūkst. karių – prisidės tiek specialiųjų operacijų pajėgomis, tiek ginkluote, suteiks ir žvalgybai skirtą lėktuvą.
Kitą dieną, birželio 23-ąją, Estijoje A. Carter prabilo apie Vašingtono ketinimus keliose Europos centrinėse ir rytinėse valstybėse, tarp kurių ir Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija, dislokuoti karinės technikos – 250 tankų, šarvuočių ir artilerijos, skelbia foreignaffairs.com.
Abu šie Vašingtono žingsniai skirti sustiprinti Europos gynybinę galią ir stabilizuoti saugumą regione, kurį kaip reikiant sutrikdė Rusijos Ukrainoje vykdomi kariniai veiksmai. Nors Amerika ir galėtų padaryti dar daugiau, padidėjusi amerikiečių karinė parama neabejotinai padės užtikrinti, kad karo tikimybė Europoje sumenks, ypač Baltijos valstybėse, kur NATO susiduria su tokiais iššūkiais kaip ribotas karinis buvimas, nepalankios geografinės sąlygos ir kovos su Rusija rizika.
Svarbu pabrėžti, kad Rusijos atakos Baltijos valstybėse tikimybė labai menka, o karinis konfliktas su NATO Maskvai kainuotų labai brangiai. Maskvos skaičiavimai ir ateities veiksmų trajektorija praktiškai nenuspėjama, o neseniai prie NATO rytinio flango vykęs žvanginimas ginklais ir karinga retorika– įskaitant karines pratybas, agresyvius pareiškimus ir provokacinius manevrus ore ir vandenyje –sukėlė nemenką susirūpinimą ir padidino įtampą visame regione.
Net ir Švedija, įprastai besilaikanti neutralios pozicijos, pradėjo rimtai svarstyti galimybę prisijungti prie NATO. Atsižvelgiant į dabartinį Kremliaus elgesį, NATO neturi kito pasirinkimo – tik rimtai vertinti konflikto riziką.
Parama Europos saugumui
NATO šiuo metu Baltijos valstybėse turi menkas pajėgas, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenės gana ribotos. Rusijos atakos atveju minėtosios šalys praktiškai neturėtų galimybių deramai apsiginti. Rusijos pajėgos, peržengusios sieną, Baltijos valstybių sostinės galėtų užimti vos per kelias dienas – NATO paprasčiausiai nesuspėtų laiku atsiųsti reikiamos pagalbos.
Susiklosčius tokiam scenarijui, Rusijos pajėgos veikiausiai mėgintų įtvirtinti savo pozicijas, paskui savo karius dislokuodamos labai pajėgias, mobilias oro gynybos sistemas. Kartu su Rusijos oro gynyba ir raketinėmis puolimo sistemomis Kaliningrade tokie žingsniai greitai apsunkintų NATO prieigą prie viso Baltijos jūros regiono ir smarkiai padidintų tokios prieigos kainą.
Baltijos šalių išlaisvinimas nuo Rusijos kontrolės būtų sunki užduotis: NATO pirmiausia reikėtų sunaikinti Rusijos oro ir raketinės gynybos sistemas šiame regione ir tik po to dislokuoti didelį skaičių karių kontratakai.Jei karas būtų konvencinis, NATO pranoktų Rusiją ir veikiausiai dominuotų.
Nepaisant to, Rusijos karių išstūmimas iš Baltijos regiono užtruktų daug mėnesių, kainuotų tūkstančius gyvybių ir nusilpnintų Europos ekonomiką. Kadangi Maskvos strateginė doktrina iš karto leidžia naudoti branduolinį ginklą, jei iškyla pavojus jos gyvybiškai svarbiems interesams, netgi vidutinio masto konvencinis karas sukeltų branduolinio konflikto grėsmę. Vengti tokio scenarijaus – ir itin skaudžių sprendimų, kuriuos tektų priimti Europai ir Jungtinėms Valstijoms – yra visų pareiga.
Praėjusią savaitę JAV paskelbta informacija reikšmingai sumažina tikimybę, kad toks scenarijus kada nors įvyks. Palaikydamos itin greito reagavimo specialiąsias pajėgas, Jungtinės Valstijos sustiprins NATO gebėjimą greitai ir efektyviai reaguoti į Baltijos šalyse bręstančią krizę.
Be to, iš anksto dislokuodamos karinę techniką, Jungtinių Valstijų pajėgos galės kur kas greičiau užimti gynybines pozicijas ar įsitraukti į kovą.
Abu žingsniai sumažins staigaus ir sėkmingo Rusijos coup de main perspektyvą šiame regione ir, visų pirma, pačią tikimybę, kad Rusijos lyderiai pradėtų tokį lošimą. Taigi visi galime jaustis saugesni.
Būdas išvengti apsiskaičiavimo
Net jei neseniai paskelbta žinia dėl didesnės JAV karinės paramos prisideda prie reikšmingų žingsnių teisinga linkme, vis dar lieka neaišku, ar to pakaks, kad Rusija nedrįstų rengti invazijos į Baltijos valstybes. Tai priklausys nuo kelių veiksnių, įskaitant Kremliaus polinkį rizikuoti, jo įsivaizdavimą, kiek NATO yra politiškai vieninga ir pasiryžusi kovoti, taip pat šiame regione įmanomas nekonvencines ir nekarines alternatyvas.
Ar tokio JAV pajėgų padidinimo pakaks Baltijos valstybėms apginti, taip pat priklausys nuo to, kiek NATO turės išankstinių įspėjimų apie puolimą. Po kurio laiko Jungtinės Valstijos gali nuspręsti padidinti ginkluotės kiekį savo išankstinėse pozicijose šiame regione. Tai, kas buvo paskelbta praėjusią savaitę, jos gali padidinti du ar tris kartus. Kitas žingsnis būtų šiose valstybėse dislokuoti pajėgas visam laikui. Pavyzdžiui, NATO kiekvienoje iš Baltijos valstybių sostinių galėtų dislokuoti po šarvuočių brigadą, kurią papildytų sustiprinta taktinė oro galia, vadovavimo ir kontrolės infrastruktūra bei štabas.
NATO taip pat galėtų sustiprinti pačių Baltijos valstybių sugebėjimus užkirsti kelią priešiškoms pajėgoms per nekonvencines kovas, įskaitant ir partizaninę taktiką. Galiausiai NATO gali pagalvoti, ar nevertėtų nuo patruliavimo Baltijos oro erdvėje pereiti prie didesnės, integruotos oro ir raketinės gynybos sistemos šiame regione. NATO jau deda pastangas, stiprindama regioninę gynybą nuo nekonvencinių ar hibridinių strategijų, pritaikytų Kryme ir Ukrainos rytuose.
JAV pajėgų dislokavimo priešininkai tvirtins, kad praėjusios savaitės pranešimai yra chroniškos JAV agresijos įrodymas ir kad toks dislokavimas yra nepageidaujamas, nes tik padidins įtampą tarp Vakarų ir Rusijos. Prieštaravimai tolesnėms priemonėms, ypač nuolatiniam dislokavimui, bus dar šaižesni. Tačiau tokie prieštaravimai bus ne vietoje.
Ilgainiui tokie pastiprinimai sumažins Rusijos apsiskaičiavimo, taigi ir paties karo, tikimybę. Jie taip pat sumenkins svertų, kuriuos Maskva gali panaudoti prieš NATO per krizes kitose vietose, prasmę. Nors Rusijos lyderiai gali garsiai skųstis, kad JAV pajėgos artėja prie jų sienų, jiems reikėtų priminti, kad Maskva reguliariai dislokuoja savo karius palei Baltijos šalių sienas. Nors praėjusios savaitės naujienos veikiausiai sukels kontroversiją, jos yra teigiamas žingsnis sprendžiant svarbų naują iššūkį Europos saugumui.
