Visoje Lietuvoje šį savaitgalį kapinės nušvis žvakių liepsnelėmis, simbolizuojančiomis ryšį tarp mirusiųjų ir gyvųjų.

Lapkričio 2-ąją minimos Vėlinės pagoniškais laikais švęstos dar ir su valgiais. Tuomet žmonės ant kapų nešdavo raudonai ir juodai dažytų kiaušinių.

Buvo paprotys susėdus už stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles. Šis paprotys išliko iki šių dienų.

Iš senų laikų kai kur likęs tikėjimas, kad Vėlinių naktį į namus užklydusį nepažįstamąjį reikia gražiai sutikti, nes jis gali būti vėlių pasiuntinys.

Per Vėlines būdavo pagerbiamos ir „klajojančios vėlės“ – mirusieji nesava mirtimi. Buvo tikima, kad tokios vėlės, o taip pat mirusių nekrikštytų kūdikių, per Vėlines klaidžioja po langais ir prašo maldų.