Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių. Šis posakis gali būti pritaikomas Lietuvos vyriausybėms. Premjeru tapęs Andrius Kubilius Vyriausybės kanceliariją pertvarkė į Ministro pirmininko tarnybą, tuo tarpu socialdemokratų deleguotu ministru pirmininku tapęs Algirdas Butkevičius vėl grįžta prie Vyriausybės kanceliarijos.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Ką šie pakeitimai reiškia realiai? Kieno įtaka didėja, kieno mažėja? Ar po pavadinimo keitimu kas nors slepiasi?

Kas keičiasi?

Ministro pirmininko tarnybos pertvarkymo į Vyriausybės kanceliariją iniciatoriai socialdemokratai aiškina, jog pertvarka reikalinga norint centralizuoti valdymą. Vyriausybėje vėl atsiras gana didelis Teisės departamentas, kuris bus atsakingas už teisės aktų vertinimą bei kokybę.

Tokį posūkį socialdemokratai argumentuoja siekiu parengti kokybiškus teisės aktų projektus, kurie vėliau keliauja į Seimą.

Premjeru tapus A. Kubiliui, teisės aktų kokybės priežiūros „cechas“ buvo perkeltas į Teisingumo ministeriją. Liberalo Remigijaus Šimašiaus vadovaujama Teisingumo ministerija turėjo atlikti visų ministerijų parengtų teisės aktų projektų išorinį vertinimą, tačiau ši ministerija nuolat skundėsi specialistų stygiumi.

Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius
© DELFI / Tomas Vinickas

Tačiau, kaip DELFI sakė R. Šimašius, nors prie A. Kubiliaus teisės aktų priežiūros ir vertinimo funkcija atiduota Teisingumo ministerijai, bet į ją perėjo tik dalis buvusios Vyriausybės Teisės departamento specialistų. Maža to, jo teigimu, kai kurios ministerijos visiškai nereaguodavo į Teisingumo ministerijos pastabas ir nepataisydavo „brokuotų“ įstatymų.

Pertvarkant Ministro pirmininko tarnybą į kanceliariją socialdemokratų vadovaujama koalicija negrįžta prie kanceliarijos „karjerizavimo“ principo. Tai reiškia, kad Vyriausybės kancleris ir pirmasis kanclerio pavaduotojas lieka politinio pasitikėjimo tarnautojais – kitaip tariant, šie pareigūnai yra „premjero žmonės“ ir visa Vyriausybės kanceliarija yra tiesiogiai pavaldi šiems „premjero žmonėms“.

Socialdemokratams esant valdžioje 2001-2008 m., kancleris ir pirmasis pavaduotojas buvo karjeros valstybės tarnautojai, nors, būtina pažymėti, kad į šias pareigas vis tiek būdavo atrenkami žmonės iš premjero aplinkos.

Pagal esamą reformą, karjeros tarnautojais taps ir Vyriausybės kanceliarijos departamentų direktoriai – prie A. Kubiliaus jie buvo politinio pasitikėjimo tarnautojai.

Įžvelgia ketinimus atleisti dešiniesiems palankius žmones

Dešinieji, priešindamiesi Ministro pirmininko tarnybos pertvarkai į Vyriausybės kanceliariją, įžvelgia slaptus kairiųjų kėslus. Pavyzdžiui, konservatorių lyderis, ekspremjeras A. Kubilius spėja, kad socialdemokratai gali siekti atleisti neparankius karjeros tarnautojus, mat reorganizacijos metu darbuotojams „įteikiami atleidimo lapeliai“, o vėliau gali būti įdarbinami tik tie, kurių reikia.

„Tai yra pakeitimas, kurį įgyvendinant visiems darbuotojams bus išdalyti lapeliai ir štai su šitokiu simboliniu dalyku, kainuojančiu kelis milijonus litų mokesčių mokėtojams, bus pravalyta: kas ten tinka, kas netinka, matyt, pagal partinius ar kokius kitus principus“, - iš Seimo tribūnos aiškino A. Kubilius.

Politikas taip pat teigia, kad Ministro pirmininko tarnybos pertvarka į Vyriausybės kanceliariją šaliai kainuos per 1 mln. litų, nes reikės keisti ne tik iškabas, bet ir blankus bei kitus techninius, reprezentacinius dalykus.

A. Kubiliaus nuomone, premjeras ir jo aparatas turi būti atsakingi ne už teisės projektų kokybę, o už strateginį planavimą bei procesų analizę.

„Ne ministrui pirmininkui atsisėdus kas rytą galvoti, kaip kuris paragrafas atitinka kitam įstatymui. Ministras pirmininkas turi rūpintis strateginiu planavimu, strateginio planavimo rezultatais, matyti visą situaciją, bet nepasiklysti tarp detalių“, - teigė A. Kubilius.

V.Dumbliauskas: tai pasaulėžiūros skirtumas

Vytautas Dumbliauskas
Vytautas Dumbliauskas
© DELFI

Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad šios pertvarkos bei visa vyriausybių istorija puikiai iliustruoja, kaip skiriasi konservatorių ir socialdemokratų požiūris į viešąjį administravimą.

Jo teigimu, konservatoriai ištikimi amerikietiškajam modeliui, kai svorio centras perkeliamas į politinį lygmenį. Tokiu būdu keičiantis valdžiai, keičiasi visa armija įvairių politinio pasitikėjimo pareigūnų, kurie būna tiesiogiai susiję su valdančiąja partija. Galią atiduodant politikams ir politinio pasitikėjimo pareigūnams yra užtikrinama, kad bus įgyvendinamos prieš rinkimus žadėtos reformos.

Amerikietiškasis požiūris taip pat suponuoja, kad politikai turi būti atsakingi už strategijas bei strateginį mąstymą – jie turi generuoti idėjas, kurias karjeros tarnautojai įgyvendina.

„Sakyčiau, kad Tėvynės sąjunga taiko amerikietišką viešojo administravimo modelį. Amerikai labiau būdingas didesnis svoris politinio pasitikėjimo tarnautojams. Pavyzdžiui, atėjus naujam prezidentui keičiasi tūkstančiai tarnautojų. O kontinentinei Europai būdingas valstybės tarnybos depolitizuotumas, pasikliovimas karjeros tarnautojais“, - sakė V. Dumbliauskas.

Pasak politologo, socialdemokratams priimtinesnis kontinentinei Europai būdingas viešojo administravimo modelis, kai daugelis sprendimų deleguojami žemesniajam biurokratų sluoksniui. Remiantieji tokį viešojo administravimo principą teigia, kad taip užtikrinamas tęstinumas.

„Tas jų požiūris skiriasi nuo pat 1995 m. Priminsiu, kad 1995 m., kai priėmė valdininkų įstatymą, Seime buvo LDDP. Ministrų pavaduotojus jie pavadino sekretoriais ir juos padarė karjeros tarnautojais. 1996 m. rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga ir jie tuos ministrų pavaduotojus padarė viceministrais ir jie tapo politinio pasitikėjimo tarnautojais. Toliau 2002 m., kai socdemai sudarė koaliciją su Naująja sąjunga, jie vėl panaikino viceministrus ir grąžino ministerijų sekretorius. O kai 2008 m. vėl atėjo konservatoriai, jie vėl panaikino ministerijų sekretorius, paliko tik po vieną ministerijos kanclerį ir įvedė viceministrų pareigybes“, - pasakojo V. Dumbliauskas.

A.Butkevičius patvirtino V.Dumbliausko įžvalgas

Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Lyg patvirtindamas politologo įžvalgas, premjeras A. Butkevičius ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu pabrėžė, jog jam nepriimtinas valstybės tarnybos politizavimas, kai, tarkime, Vyriausybėje departamentų direktoriai yra politinio pasitikėjimo tarnautojai.

„Aš valdymą suprantu kitaip. Aišku, nuo kiekvieno vadovo požiūrio priklauso, bet aš noriu sukurti motyvacinę aplinką valstybės tarnautojams, kad jie galėtų kopti karjeros laiptais nuo pačios žemiausios kategorijos ir siektų aukštesnės karjeros. Aš visada pasisakiau, kad ankstesnė sistema, kai ministerijų sekretoriai buvo karjeros tarnautojai, buvo labai teigiamas dalykas. O dabar, kai departamentų direktoriai Vyriausybėje yra politinio pasitikėjimo, tai kokią mes galime sukurti aplinką? Kaip galime norėti, kad žmonės stengtųsi, keltų kvalifikaciją, gilintų žinias, kai aukščiausia pakopa – vyriausiasis specialistas?“ - klausė A. Butkevičius.

Pasak socialdemokratų premjero, partiškumas jam yra antrinės svarbios klausimas.

Mykolo Romerio universiteto docentas V. Dumbliauskas taip pat sako, kad socialdemokratai yra labiau linkę pasitikėti ekspertais ir biurokratais. Tiesa, biurokratus jie irgi parenka iš savų.

„Socialdemokratai pabrėžia ekspertiškumą, jie už tą profesionalią valstybės tarnybą, kad ji būtų kuo mažiau judinama politinių vėjų,bet vis tiek jie į visus tuos postus „stato“ savo žmones. Sakyčiau, kad Tėvynės sąjunga žaidžia sąžiningiau, jie tiesiog pasako, kad ateina politikai ir kažką daro, o socdemai šia prasme užsiiminėja demagogija: jie kalba apie karjeros tarnybą, bet sukiša savus žmones. Paskui ateina Tėvynės sąjunga ir vėl juos keičia“, - teigė politologas.

H.Brožaitis: A.Kubilius siekė turėti analitinę tarnybą, ne sekretoriatą

Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis aiškino manantis, kad Ministro pirmininko tarnybą nuo Vyriausybės kanceliarijos skiria ne tiek pavadinimas, kiek keliami uždaviniai.

Jo teigimu, Vyriausybės kanceliarija paprastai atlieka sekretoriato funkcijas – prižiūri, vertina, tikrina, tuo metu Ministro pirmininko tarnybos idėja buvo generuoti idėjas, kurti strategijas, analizuoti mokslinę ir kitokią informaciją.

„Daugelis šalių susiduria su problema, kad modernioje valstybėje daugelis klausimų yra horizontalūs ir jų tiek daug, kad vis didesnis spaudimas nukreipiamas į pagrindinį koordinatorių – premjerą. Jis turi sutaikyti ministrus, išspręsti begimstančius konfliktus. Pavyzdžiui, leisti tyrinėti skalūnų dujas ar ne. Energetikai sako „taip“, aplinkosaugininkai - „ne“. Toks spaudimas sąlygoja, kad daugelyje valstybių prie premjero kuriamas analitinis centras, kuris bando iš esmės perprasti esminius klausimus, o ne užtikrina sekretoriato funkciją“, - aiškino H. Brožaitis.

Anot pašnekovo, A. Kubiliaus Ministro pirmininko tarnyba ir buvo tas aparatas, kuris turėjo užsiimti analize, o ne būti sekretoriatu, kuris tikrina, ar gerai paruošti teisės aktai.

„Buvo einama ta kryptimi. Dabar man susidaro įspūdis, kad kalbama apie grįžimą atgal ir, vietoje stipraus analitinio centro prie premjero, yra grįžtama prie sekretoriato, kuris aptarnauja ministrų kabineto posėdžius ir atlieka daugiau techninį-koordinacinį darbą. O realybėje ir su vienu, ir su kitu modeliu galima padaryti ir vienaip, ir kitaip“, - teigė H. Brožaitis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Apie prezidento postą svajojusiam J. Petraičiui – ypatinga žinia iš teismo (27)

Prieštaringai vertinamas Australijoje gimęs milijonierius, kolekcininkas, 2002 m. Lietuvos...

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (126)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

Vokietijoje per išpuolį subadyti du žmonės, vienas jų mirė (4)

Vokietijos vakariniame Vupertalio mieste du žmonės penktadienį buvo subadyti, vienas jų –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (221)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Incidentas Suomijoje: į ligoninę išvežti aštuoni žmonės atnaujinta (183)

Suomijos pietvakariniame Turku mieste penktadienį buvo subadyta keletas žmonių, o mažiausiai...

Karklė apgulta. Stop juostos, užkardos ir palaidi šunys (18)

Karklės gyventojai, kurie neišvyko iš kaimo prasidėjus festivaliui „Karklė live music beach...

Gyvai / Neįprastos kontrolinės rungtynės be žiūrovų: Lietuva – Rumunija (4)

Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė penktadienį pradeda kovas...

Atrodo paprasta, bet daugelis lietuvių nežino atsakymo į šį klausimą apie Europos Parlamentą (3)

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą praėjo 13 metų, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai...

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas (93)

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Nuotraukose niekuomet nesišypsanti B. Hadid tam turi keistą priežastį (3)

Supermodelį Bellą Hadid fotografai dažniausiai užfiksuoja rimtą ar net griežtą, o gerbėjai...