Kaip laimėti rinkimus: liberalų strategija ir viena didelė auka

 (519)
Liberalų sąjūdis – antroji partija Lietuvoje pagal populiarumą po socialdemokratų. Tokias tendencijas jau kurį laiką rodo visų visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovių duomenys.
Kaip laimėti rinkimus: liberalų strategija ir viena didelė auka
© DELFI (O.Gurevičiaus nuotr.)

Tačiau nepaisant gerų reitingų liberalai nėra visiškai ramūs: vienmandatėse rinkimų apygardose Liberalų sąjūdžiui trūksta tikrai labai žinomų kandidatų, todėl pasitelkiami net tokie politikos veteranai kaip Kęstutis Glaveckas ir Eugenijus Gentvilas.

Koją kiša dviprasmiška europarlamentaro Antano Guogos padėtis. Politikas turi ne tik Lietuvos, bet ir Australijos, pilietybę, todėl, remiantis Lietuvos įstatymais, jam užkertamas kelias dalyvauti Seimo rinkimuose ir dalyvauti Vyriausybės veikloje, jei rinkimai liberalams susiklostytų sėkmingai. A. Guoga pasiryžo paaukoti Australijos pasą dėl politinės ateities, nors iki Seimo rinkimų gali nespėti.

A. Guogos įtaka Liberalų sąjūdžio populiarumui yra ginčytina, tačiau šis politikas yra vienas populiariausių po pirmininko Eligijaus Masiulio ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus.

Liberalų sąjūdžiui nerimą turėtų kelti ir parama regionuose. Ne paslaptis, kad partiją labiausiai palaiko aukštesnių pajamų, jaunesni miestų gyventojai, tačiau norint užtikrintos pergalės arba stiprios antrosios vietos reikia šio to daugiau.

Apklausos rodo potencialą

Pradinės partijos pozicijos atrodo labai neprastai. Remiantis DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodžio mėnesį atlikta rinkėjų apklausa, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, už Liberalų sąjūdį balsuotų 13,5 proc. apklaustųjų.

„Vilmorus“ gruodžio mėnesio duomenimis, liberalus paremtų 9,8 proc. respondentų. Skirtumai susidaro dėl galimos paklaidos ir dėl to, kad pastaroji visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė į apklausas įtraukia vyresnius gyventojus, kuriems daugiau nei 75 metai.

Tačiau liberalų reputacija iki šiol yra nesuteršta, todėl tai partijos pliusas. Prašomi įvertinti liberalus dešimties balų skalėje, vos ketvirtadalis respondentų Liberalų sąjūdžiui skiria 1-3 balus – didžioji dauguma partiją vertina nuo 4 iki 7, likusi dalis skiria pačius aukščiausius balus.

Bendras vertinimų vidurkis kiek atsilieka nuo socialdemokratų, bet yra gana aukštas.

Bent ketvirtadaliui apklausiamųjų Liberalų sąjūdis atspindi partiją, už kurią galima atiduoti savo balsą, kai leidžiama pasirinkti keletą variantų. Tai liudija, kad liberalai rinkėjams nesunkiai gali tapti antruoju pasirinkimu, net jei paprastai jie balsuoja ne už liberalus. Tai liudija partijos potencialą, belieka jį tik išnaudoti.

„Liberalų populiarumo kilimas buvo staigus ir gali būti susijęs su nugalėtojų efektu per savivaldos rinkimus. Tačiau kilimas buvo per staigus, kad būtų galėjęs susidaryti dėl stabilių rinkėjų gausos. Tai ant bangos atėję žmonės, todėl ilgainiui populiarumas gali sumažėti, bet gali ir padidėti“, - teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.

Trūksta vienmandatininkų

Tačiau Liberalų sąjūdžiui trūksta įdirbio vienmandatėse apygardose, kurių iš viso yra 71. Vienaip ar kitaip partija ketina kelti kuo daugiau kandidatų, nes tai pasitarnauja bendram partijos labui. Tačiau jei konservatoriai keičia ilgamečius vienmandačių apygardų veteranus, tai liberalai juos meta į rinkimus: vienmandatėse kandidatuos ir E. Gentvilas, ir K. Glaveckas.

Eugenijus Gentvilas
Eugenijus Gentvilas
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

Kandidatų trūkumas labiausiai koją gali pakišti Kaune, kur atsiveria galimybė kaitai. Ilgą laiką Kaunas buvo laikomas konservatorių tvirtove, tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nutarė keisti nusistovėjusią padėtį ir kelti naujus, jaunesnius kandidatus, kurie nėra tokie patyrę ir įsitvirtinę. Bent dviejose apygardose gali užvirti kova tarp naujų konservatorių kandidatų ir senųjų, kurie visiškai nenori būti pakeisti ir gali rinkimuose dalyvauti savarankiškai.

Išsiskaidę vienos politinės jėgos balsai labai naudingi tretiesiems kandidatams. Tuo jau dabar planuoja pasinaudoti su Nagliu Puteikiu susijusi politinė partija – Neapmokestinamųjų pajamų didinimas (NPD). Tai galėtų tapti tramplinu ir Liberalų sąjūdžio kandidatams.

„Bet aš bijau, kad Kaune nugalėti konservatorius gali būti ne taip lengva. Neturim mes tų kandidatų“, - teigė vienas liberalas.

„Pasižiūri į istorinius rezultatus ir matai, kad pas mus niekad nebuvo laimėta daug vienmandačių. Bet dešinieji kandidatai vis tik gali laimėti, todėl mūsų tikslas iš dešiniųjų atsiriekti sau didesnę dalį“, - svarstė vienas politikas.

Liberalų sąjūdis turi pasitvirtinę tik dalį vienmandatininkų, tačiau nedaugelis pavardžių yra daug žadančios.

Iš žinomų Liberalų sąjūdžio vienmandatininkų paminėtinas partijos pirmininkas Eligijus Masiulis, parlamentaras Vitalijus Gailius, Gintaras Steponavičius, sportininkas Žydrūnas Savickas, taip pat E. Gentvilas ir K. Glaveckas – pastarasis anksčiau jau buvo atsisakęs vienmandatės dėl sveikatos bėdų, tačiau šįkart vėl grįš į kovą.

Liberalai atviras duris laiko ir buvusiam kultūros ministrui Arūnui Gelūnui, apžvalgininkui Rimvydui Valatkai.

Po Liberalų sąjūdžio skėčiu kandidatuos ir Visvaldo Matijošaičio „Vieningojo Kauno“ atstovas Donatas Večerskis, o V. Matijošaitis gali padėti liberalams antrajame rinkimų ture – politikas po savivaldos rinkimų pyksta ant konservatorių ir yra suinteresuotas kitų kandidatų, ne konservatorių, pergalėmis.

„Į vienmandates mes dedame daug pastangų, nes kas surenka daugiausia mandatų vienmandatėse, tas ir turi daugiausia galimybių laimėti rinkimus. Mūsų ligšiolinė vienmandatininkų situacija buvo labai prasta, šiuo metu mes Seime turime tik tris Seimo narius, išrinktus tokiose apygardose. Todėl dabar stengiamės parinkti stiprius žmones, todėl planuojame laimėti kur kas daugiau vienmandačių nei kad 2012 m.“, - sakė E. Masiulis.

Eligijus Masiulis
Eligijus Masiulis
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

Politikas atkreipia dėmesį, kad miestuose net keletą rinkimų laimėję kitų partijų vienmandatininkai vis tiek yra pajudinami, nes neturi galimybių nuolatos bendrauti su rinkėjais. Regionuose padėtis kitokia, mat vyksta daug įvairių švenčių, kuriose gali šmėžuoti apygardose išrinkti Seimo nariai.

„Mums patiems yra neaiškumo kai kuriose apygardose, dalį jų tvirtinsime tikriausiai tik gegužės pabaigoje“, - sako E. Masiulis, kurio teigimu, partija Klaipėdoje ir Panevėžyje net atliko apklausas, bandydama išsiaiškinti, kuris kandidatas geriau tiktų konkrečiai apygardai.

M. Jastramskis sako, kad partijos kandidatų sėkmė vienmandatėse apgardose vienaip ar kitaip priklausys ir nuo bendro partijos populiarumo, bet, jo nuomone, bendra situacija gali būti nebloga: ypač atsižvelgus į tai, kad konservatoriai kai kur keičia kandidatus.

„Tačiau Liberalų sąjūdis yra gerokai jaunesnis nei konservatoriai ar socdemai, todėl narių skaičiumi gerokai atsilieka nuo Tėvynės sąjungos ir socialdemokratų. Kiti sako, kad kiekybinis rodiklis nieko nesako, bet faktas tas, kad didesnė tikimybė surast gerų vienmandatininkų toje partijoje, kurioje yra 20 tūkst. narių, nei toje, kurioje yra 6 tūkst.“, - sako politologas.

A. Guoga atsisako Australijos pilietybės, bet gali nespėti

Vienas ryškiausių Liberalų sąjūdžio veidų, europarlamentaras A. Guoga pakliuvo į nepavydėtiną situaciją. Politikas turėjo planų mesti iššūkį socialdemokratų pirmininkui, premjerui Algirdui Butkevičiuis Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje, bet planas gali nepavykti, nes politikas yra ne tik Lietuvos, bet ir Australijos pilietis.

Remiantis Lietuvos teisės aktais ir 1998 m. Konstitucinio Teismo nutarimu, asmuo, susijęs priesaika su kita valstybe, negali tapti Seimo nariu ar ministru.

A. Guoga DELFI patvirtino ketinantis atsisakyti Australijos paso, nes nori dalyvauti Lietuvos politikoje, bet gali tiesiog nespėti. Dėl to jam tikriausiai nepavyks mesti iššūkio socialdemokratų pirmininkui, premjerui Algirdui Butkevičiui vienmandatėje Vilkaviškio rinkimų apygardoje.

„Taip, mano tikslas yra kažką nuveikti Lietuvoje, dėl klestinčios Lietuvos. Todėl prie to paso nesu niekaip prisirišęs. Bet yra tik laiko klausimas: šiuo metu spėti galimybių nėra“, - sakė A. Guoga.

Pagrindinė problema, kad A. Guoga gali nebūti baigęs Australijos pilietybės atsisakymo procedūros iki kandidatų registravimo pabaigos: kandidatai baigiami registruoti iki rinkimų likus 185 dienoms.

Seimas ir Seimo narių grupė yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, tačiau pastarasis prašymą grąžino ir paprašė papildyti. Tačiau bėda, kad Seimas šiuo metu neposėdžiauja ir negali priimti naujo nutarimo. Seimo narių grupė pati gali papildyti prašymą, bet grupės prašymas, skirtingai nei viso Seimo, nenagrinėjamas prioriteto tvarka.

A. Guoga sako, kad jis spėtų atsisakyti pilietybės iki rinkimų, bet ne iki kandidatų registravimo pabaigos. Tačiau atsisakęs pilietybės A. Guoga bent jau teoriškai galėtų pretenduoti į ministrus, jei rinkimai Liberalų sąjūdžiui būtų itin sėkmingi.

Kaip žinoma, A. Guoga yra šešėlinis liberalų ūkio ministras.

Paprašytas įvertinti A. Guogos nedalyvavimo rinkimuose įtaką Liberalų sąjūdžiui, politologas M. Jastramskis sako, kad tai negali būti pliusas, nors niekas negali pasakyti, kiek balsų partijai A. Guoga atnešė praėjusiuose savivaldos ar Europos Parlamento rinkimuose.

„Nėra taip, kad jis yra vienas. Partijoje yra ir kitų žinomų veidų, kurie yra vertinami, pavyzdžiui, partijos pirmininkas E. Masiulis. Bet taip, jis yra ryški figūra, papildomas veiksnys, prisidėjęs prie liberalų kilimo“, - teigia politologas.

Tačiau M. Jastramskis mano, kad liberalai gali žaisti kitaip: pavyzdžiui, įtraukti A. Guogą į rinkimų kampaniją, nepaisant fakto, kad Seimo rinkimuose dalyvauti jis tikriausiai negalės.


www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Apklausa: demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų (64)

Demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.

Ar rizikuotų NATO atsisakyti ginti savo narę? (854)

Jei tai būtų šalies žinomumo didinimo strategija, sakytume, kad tai labai prastas sumanymas. Tačiau gynyba – sritis, kurioje nepatrauklumas labai naudingas. „Nereikia ginklavimosi varžybų – svarbiausia atgrasyti“, – tokia NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo žinutė, išsakyta spalio pabaigoje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. Taip jis apibūdino naujausią Aljanso politiką – stiprinti pajėgumus rytiniame NATO flange, į kurį įeina ir Lietuva.

Socialines išmokas gali tekti ir grąžinti (204)

Antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune kapeikėlių iš valdžios laukia per 10 tūkstančių šeimų – neįgalieji, našlaičiai, daugiavaikės motinos. Nors po nedaug, bet kas mėnesį. Neseniai paaiškėjo, kad daug kauniečių, išvykusių gyventi į užsienį, socialinių išmokų neturėjo gauti, bet gavo. Apie tai klausėme Kauno miesto socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Almos Bakšienės.

Kalbės apie G. Steponavičiaus ateitį partijoje teisininkai politiko versija netiki  (446)

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Seimo narys Gintaras Steponavičius sako „neužfiksavęs“, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame politinės korupcijos tyrime šią vasarą buvo apklausiamas specialiuoju liudytoju. Po šios apklausos rugpjūtį G.Steponavičius tvirtino esąs liudytojas.

Orai: sniegą keis šlapdriba ir lietus (33)

Savaitės pradžios orai bus permainingi - sniegą keis šlapdriba ir lietus, vėliau vėl ims veržtis šaltesni orai.