Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kovą atlikta apklausa.
Vis dėlto Vladimiras Putinas Ukrainoje kariauja ne tokį karą, prie kokių esame įpratę. Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius pastebi, kad norint atremti tokią agresiją, kokią dabar patiria Ukraina, reikalingas visiškai kitoks pasirengimas. Ne gintis prieš kur kas didesnę kariuomenę, o pulti, atrodytų, smulkius priešo būrius.
Marš prie ginklų!
Pusė apklausoje pasisakiusių gyventojų pasisako už privalomų karinių mokymų įvedimą. 38,3 proc. respondentų mano, kad tokie mokymai turėtų būti taikomi tik vaikinams, 12,1 proc. norėtų, kad ginklą įvaldyti išmoktų ir merginos.
„Už privalomuosius karinius mokymus tiek vaikinams, tiek merginoms dažniau pasisako vyrai, mažiausių ir vidutinių pajamų atstovai, mažesnių miestų gyventojai“, - pastebi „Spinter tyrimai“.
Prieš privalomus karinius mokymus – 37,2, proc. apklausos dalyvių. Likę 12,4 proc. tvirtos nuomonės šiuo klausimu neturi.
N. Maliukevičiaus teigimu, tokia visuomenės nuomonė aiškiai parodo, kad gyventojai įvykius Ukrainoje mato kaip tiesioginę grėsmę Lietuvai.
„Akivaizdu, kad Ukrainos atvejis yra tam tikras tiesos momentas mūsų visuomenės psichologijai. (…) Ši psichologija patyrė didelį šoką su visa Ukrainos kampanija. Ta psichologija, kaip rodo tyrimai, grįžta į tradicinį mūsų grėsmių suvokimą“, - DELFI teigė TSPMI dėstytojas.
| Kaip manote, ar turi būti įvesti privalomieji kariniai mokymai visiems jaunuoliams be išimties? (proc.) | |
| Taip, tiek vaikinams, tiek merginoms | 12,1 |
| Taip, tik vaikinams | 38,3 |
| Ne | 37,2 |
| Nežinau | 12,4 |
| Iš viso: | 100 |
Kas trečias – už šauktinių sugrįžimą
Šauktinių kariuomenės Lietuva atsisakė prieš keletą metų. Kas trečias apklausoje dalyvavęs gyventojas mano, kad ją reikia sugrąžinti. Tokią poziciją, „Spinter tyrimų“ duomenimis, dažniau išreiškė vyrai, didmiesčių gyventojai.
Tačiau tai nėra dominuojanti nuomonė. Beveik pusė apklaustųjų mano, kad privaloma karinė tarnyba – atgyvena. Anot „Spinter tyrimų“, tokios nuomonės dažniau laikosi moterys, aukštesnio išsimokslinimo respondentai.
Anot N. Maliukevičiaus, iki Ukrainos įvykių gyventojai jautėsi pakankamai saugūs – Lietuvos kariai dalyvavo NATO misijose toli nuo namų, šauktinių kariuomenės poreikis dėsningai mažėjo. Dabar, kai kas trečias gyventojas nori privalomosios karo tarnybos sugrąžinimo, esą akivaizdu, kad šis saugumo pojūtis gerokai nublėso.
„Grėsmė buvo tarsi iškelta už Lietuvos ribų. Jeigu mūsų kariai dalyvauja kažkur Afganistane, jeigu mes siekiame prisidėti prie NATO iniciatyvų dar kažkur, formuojame specializuotas pajėgas, profesionalią kariuomenę – tai, vietos prasme, išeina už Lietuvos teritorijos. Ir valstybės viduje, kai (krašto apsaugą – DELFI) atiduodi profesionalams, tai tampa tarsi ne tavo dilema.
Kas trečias teigia, kad reikėtų (atkurti šauktinių kariuomenę – DELFI). Aš manau, kad tai yra reikšmingas skaičius“, - teigė politologas.
| Jūsų manymu, ar Lietuvoje būtina grąžinti privalomą karinę tarnybą? (proc.) | |
| Taip - tai būtina šalies saugumui užtikrinti | 33,3 |
| Ne - šauktinių kariuomenė yra atgyvena | 49,4 |
| Nežinau | 17,3 |
| Iš viso: | 100 |
Ginti šalį norime. O ar mokame?
DELFI anksčiau publikuota apklausa parodė, kad dabar, palyginti su panašia pernai atlikta apklausa, kur kas daugiau žmonių yra pasiryžę ginti Lietuvą ginklu. Norai yra viena, galimybės – visai kita.
Apklausos duomenimis, aiški dauguma gyventojų norėtų, kad kariuomenė suteiktų galimybes visiems ne pensinio amžiaus vyrams išmokti bent jau karybos pradmenų. Už tai, kad būtų rengiami mokymai to pageidaujantiems vyrams, pasisakė beveik 50 proc. respodentų, dar 9,6 proc. mano, kad tokie mokymai Lietuvos vyrams turėtų būti privalomi. Pastarąją poziciją, kaip ir galima tikėtis, dažniau išsakė patys vyrai. Tuo tarpu mažiau uždirbantys gyventojai dažniau pasisakė už mokymus tik to pageidaujantiems.
Būtinybės gerinti Lietuvos vyrų karinę parengtį nemato 28,2 proc. apklausos dalyvių.
Anot N. Maliukievičiaus, visi šios apklausos duomenys rodo gyventojų „nesaugumo būseną ir norą atrasti būdus tą saugumą sugrąžinti“. Esą tai signalas ne tik krašto apsaugos specialistams, bet ir šalį valdantiems politikams.
„Viena iš priemonių būtų strateginė komunikacija šiuo atveju. (…) šita psichologinė visuomenės būsena turi labai paprastą išraišką vienu klausimu: o ką daryti, jeigu yra ir vyksta agresija? Toks bendras klausimas. Ir jis lengviausiai yra sprendžiamas komunikacijos, strateginio komunikavimo būdu, t. y. suteikti visuomenei atsakymus į šituos klausimus – kuo paprasčiau ir efektyviau. Nes žmonės toje nesaugumo būsenoje net neįsivaizduoja, kur kreiptis“, - aiškino TSPMI dėstytojas.
| Jūsų manymu, ar reikėtų įvesti periodinius karinius mokymus visiems ne pensinio amžiaus vyrams, kad kas kažkiek metų būtų atnaujinami jų kariniai įgūdžiai? (proc.) | |
| Taip, visiems | 9,6 |
| Taip, tik tiems, kurie patys nori | 49,8 |
| Ne | 28,2 |
| Nežinau | 12,4 |
| Iš viso: | 100 |
V. Putino karas kitoks. Kaip jam priešintis?
Tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, nėra karas. Na, bent jau ne toks karas, apie kokius skaitėme istorijos vadovėliuose. Ir ne toks, kokį Rusija 2008 m. kariavo su Gruzija. Vietoj masyvios invazijos į kitos valstybės teritoriją, matome „žalius žmogeliukus“ ir jų koordinuojamus „separatistų“ būrius.
N. Maliukevičius pastebi, kad receptus kovai su tokiais karo veiksmais turi Jungtinės Valstijos.
Anot pašnekovo, pasitelkusi tokius karybos metodus Rusija veikiausiai užklupo nepasiruošusius ne tik Ukrainos, bet ir kitų šalių vadovus.
„Rusijos taktiką Ukrainoje vadinčiau Rusijos remiama sukilėlių operacija. Neatpažinti ir neidentifikuoti žmonės Kryme, V. Putinas jau pripažino savo anksčiau pateiktą melą – pripažino, kad vis tik tai buvo Rusijos pajėgos. (…) Bijau, kad galima šitą situaciją Kryme ir Rytų Ukrainoje vertinti kaip pradinę karo stadiją.
Panašu, kad nelabai kas tikėjosi, kad Rusija panaudos tokią taktiką prieš Ukrainą. Visi tikėjosi kažko didelio masto. Galbūt ir tas kelias savaites trunkantis demonstratyvus kariuomenės sutelkimas prie Ukrainos sienų gali būti savotiška apgaulės operacija, kuri nukreipia dėmesį nuo konkrečių veiksmų Ukrainos Rytuose. Ir galbūt netgi nuo Padniestrės regiono“, - svarstė N. Maliukevičius.
Kad ir kaip keistai tai skambėtų, norint gintis nuo tokios agresijos, reikia mokėti pulti. Gynyba nuo išorės kontroliuojamų agresoriaus jėgų šalies viduje daug kuo primena kovą su partizaniniu karu. Anot TSPMI dėstytojo, Ukrainos pavyzdys rodo, kad kariuomenė turi mokytis ne tik atremti kur kas gausesnio ir kur kas geriau ginkluoto priešo puolimą, bet neutralizuoti tokias pajėgas, kokiomis dabar veikiama Ukrainos viduje.
„Į Ukrainą atėjo specialios pajėgos. Neidentifikuojamos, arba tiesiogiai, arba per koordinuojamus sukilėlius naudoja tam tikrą diversinę taktiką. Reikia įvertinti ir suprasti, kad toks precedentas yra labai reikšmingas pokytis. Ir į tai reikia atsižvelgti apskritai, svarstant Lietuvos apginamumo klausimus“, - reziumavo N. Maliukevičius.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų kovo 15-20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!