Kaip efektyvinti valstybės valdymą?

© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Dėl krizės sumažinus valdininkų atlyginimus ir kitas išlaidas, biurokratinio aparato išlaikymas valstybei kainuoja mažiau, tačiau kritikai sako, kad optimizaciją reikia vykdyti ne aklai skaičiuojant, o siekiant, kad valstybės aparatas veiktų maksimaliai efektyviai. Jiems įtarimų kelia ir vykdoma valstybės valdymo reforma, kai vienos institucijos naikinamos, kitos - sujungiamos.

"1996 m. konservatoriai pradėjo Vyriausybės reformą - sujungė kelias ministerijas į Ūkio ministeriją, tarp jų panaikino ir Energetikos ministeriją. Dabar atėjo koalicinė Vyriausybė - neužtenka portfelių. Pirmyn, skaidom Ūkio ministeriją, padarom Energetikos ministeriją. Nežiūrima, kiek reikia tų valdininkų, ką jie darys. Žiūrima pagal politinę konjunktūrą - reikia saviems sukurti darbo vietas", - ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje "Kodėl Lietuvoje krizės metu nemažėja valdinininkų?" sakė europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.

Tuo tarpu Saulėlydžio komisijos pirmininkas G. Kazakevičius teigė, kad, "jeigu kam nors reikėtų kurti darbo vietas saviems žmonėms, tai tas kas nors darytų labai paprastai, kaip darė ankstesnės Vyriausybės", ir sau artimus asmenis įdarbintų valstybinėse įmonėse, kuriose ir atlyginimai didesni.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė sakė, kad, jeigu iš principo buvo sutarta, jog valstybės tarnyba reorganizuojama, atsisakant po Vyriausybe esančių institucijų, tai reikia susitaikyti ir su tuo, kad "galbūt reikės išleisti 500 litų blankų pakeitimui".

"Mes pasirinkome kryptį, kuri duos didesnį ir valdymo, ir planavimo, ir finansinį efektą", - aiškino ji.

Taip pat ir Saulėlydžio komisijoje dirbanti ekonomistė teigė, kad dėl stringančių reformų visi šunys ant komisijos kariami be reikalo. "Absoliuti dauguma Saulėlydžio komisijos pasiūlymų įstrigo Seime. Saulėlydžio komisija įstatymų neleidžia", - pareiškė ji.

Tuo tarpu ekonomikos mokslų daktaras Eugenijus Maldeikis čia įžvelgė ir Vyriausybės kaltės. Jo manymu, ministrais dirbantys partijų vadovai turėtų paveikti kolegas parlamente.

Jis taip pat kritikavo Vyriausybės taupymo būdą, kai visiems vienodai nubraukiama po 10 proc. ir viskas. Pasak E. Maldeikio, kai kuriose srityse, pavyzdžiui, kaimo bibliotekoms tiek mažinti negalima, o kai kuriose galima ir daugiau.

"Socialinio sektoriaus sritims mažinti negalima. Lietuva apskritai socialinei sričiai skiria tik 13 proc. BVP, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 26 proc. Tai yra labai jautrūs sektoriai, kuriuose mažinimas negalimas", - kalbėjo E. Maldeikis.

V. Uspaskichas teigė, kad valstybė biurokratinį aparatą turėtų tvarkyti pagal privataus verslo pavyzdį ir įdiegti kokybės valdymo kontrolę.

"Versle visada reikia padaryti auditą. Yra skirtingos valdymo sistemos ir reikia žiūrėti, kurią pasirinkti. Krizės metu mes (V. Uspaskicho valdomas koncernas "Vikonda" - ELTA) įdiegėme kokybės valdymo sistemą ir paaiškėjo, kad kai kuriose įmonėse optimizuojant valdymą darbuotojų skaičių galėjome sumažinti iki 30 procentų. Net stebėjomės, kad tai buvo galima padaryti", - aiškino europarlamentaras.

Jo teigimu, panašias sistemas reikėtų taikyti ir ieškant efektyviausio valstybės tarnybos modelio.

Savo ruožtu G. Kazakevičius sakė, kad Saulėlydžio komisija jau dirba panašia linkme. Ji, pasitelkusi olandišką metodiką, nustatė visų ministerijų darbo efektyvumą.

Tokia informacija šiuo metu yra pateikta pačioms ministerijoms. Pasak G. Kazakevičiaus, ši medžiaga kai kurioms ministerijoms turėtų tapti "sugėdinimo priemone" ir priversti dirbti efektyviau.