Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės mėnesį atlikta apklausa, per mėnesį padaugėjo remiančiųjų dabartinę socialdemokratų, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ koaliciją.
Taip pat pagausėjo norinčiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicijos, nors pagal populiarumą tokia koalicija būtų tik trečioje vietoje.
Savo ruožtu reikšmingai sumenko manančių, jog po rinkimų koaliciją galėtų sudaryti socialdemokratai ir Liberalų sąjūdis, labai padaugėjo nežinančių, kokių partijų koalicijos norėtų.
Labiausiai nori status quo koalicijos
Kaip ir praėjusį mėnesį, gegužę apklausti gyventojai labiausiai tikėjosi tokios koalicijos, kokia yra dabar, arba panašios. Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro Algirdo Butkevičiaus socialdemokratai, Valentino Mazuronio vadovaujami „darbiečiai“ ir Rolando Pakso „tvarkiečiai“.
Per mėnesį norinčių status quo koalicijos padaugėjo nuo 14,7 proc. iki 18.5 proc.
Šiek tiek pagausėjo ir respondentų, kurie mano, kad geriausia valdžia būtų socialdemokratai ir Ramūno Karbauskio Valstiečių ir žaliųjų sąjunga: nuo 11,6 iki 13 proc.
Trečioje vietoje pagal populiarumą – Gabrieliaus Landsbergio konservatorių ir R. Karbauskio valstiečių ir žaliųjų koalicija. Tokios norėtų 8,9 proc. apklaustųjų, bet, praėjusį mėnesį išreiškusių tokį norą buvo vos 2,6 proc.
Nežymiai sumažėjo norinčių Liberalų sąjūdžio bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicijos: nuo 7,4 iki 6,8 proc.
Gana reikšmingai sumenko manančiųjų, jog po rinkimų koaliciją galėtų sudaryti socialdemokratai ir Liberalų sąjūdis – nuo 13,6 iki 5,6 proc.
Liberalų sąjūdžio ir konservatorių koalicijos norėtų vos 3 proc. respondentų (kai buvo – 7,2 proc.).
Socialdemokratų ir konservatorių koalicija būtų priimtina vos 1,6 proc. apklaustų žmonių (buvo 4,3 proc.).
Dar 12,2 proc. nenorėjo nė vienos išvardintos koalicijos ir 30,4 proc. nežinojo, kaip atsakyti.
Nesiūlo politikams vadovautis rinkėjų emocijomis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas sutinka, kad respondentų polinkį remti dabartinę ar panašią koaliciją galima interpretuoti kaip stabilumo ir saugumo poreikį po visoje šalyje nuskambėjusio korupcijos skandalo.
Kaip žinoma, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu, per kratą pas jį rasta 106 tūkst. eurų, kurių įtariamas šaltinis - „MG Baltic" koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Jis įtariamas papirkimu, prekyba poveikiu ir valstybės paslaptį sudarančios informacijos disponavimu.
„Dabartinei koalicijai sunku įžvelgti alternatyvą, kitaip tariant, alternatyvios koalicijos iš esmės žmonėms neatrodo geresnės. Matyt, dalį rinkėjų tai verčia grįžti prie to, kas yra, ir įsivaizduoti, kad vis tiek geriau nebus - su dabartine valdžia viskas aišku, o kitų galimybių, kad gali būti geriau, nematoma. Visi tie skandalai iš tiesų galėjo prisidėti prie to, kad žmonės nusivilia kitomis potencialiomis alternatyvomis", - sako mokslininkas.
Klausiamas apie socialdemokratų ir valstiečių žaliųjų koaliciją, T. Janeliūnas pastebėjo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumas pastaruoju metu auga ir ją matyti valdančiojoje koalicijoje tikisi dauguma partijų.
„Valstiečiai žalieji su dabartiniu populiarumu ir potencialu yra viena iš tų partijų, kuri beveik neišvengiamai turėtų būti kviečiama į koaliciją: nesvarbu, ar tai būtų dešiniųjų, ar kairiųjų sudaroma koalicija", - teigia politologas.
Pasiteiravus, kodėl respondentai palyginti negausiai remia konservatorių ir valstiečių žaliųjų koaliciją, T. Janeliūnas svarstė, kad tai tikriausiai susiję su neigiamu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų buvimo valdžioje vertinimu apskritai.
„Gali būti, kad konservatoriai vis dar neša Andriaus Kubiliaus šleifą ir yra nemėgstami kaip valdžios partija", - sako mokslininkas.
„Labai daug kas priklausys, nuo iškovotų mandatų kiekio. Politikai nebūtinai turi vadovautis tokiomis emocijomis, kurios būdingos rinkėjams pagal jų įsivaizdavimą", - sako T. Janeliūnas.
Darbo partijos rinkėjai sutrikę
Tokios pat, kaip dabar, arba panašios koalicijos labiausiai, žinoma, trokšta socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ ir Darbo partijos rinkėjai, nors nesipjauna ir 9 proc. Liberalų sąjūdžio rėmėjų, 6,9 proc. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjų ar 5,3 proc. konservatorių simpatikų.
Gana nemaža dalis (30,9 proc.) konservatorių rėmėjų norėtų koalicijos su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. 12,8 proc. laikosi nuomonės, jog geriausia valdžią imti su liberalais, o 9,6 proc. neatsisakytų į partnerius ir socialdemokratų.
Beje, akivaizdu, kad konservatorių rėmėjai į socialdemokratus žiūri palankiau nei socialdemokratų simpatikai į konservatorius. Pavyzdžiui, iš socdemų rėmėjų sąjungos valdžioje su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais norėtų vos 1,9 proc.
Socialdemokratų rėmėjų gretose labiausiai norima dabartinės koalicijos, bet nespjaunama į bendradarbiavimą su valstiečiais žaliaisiais (19,9 proc.) ar liberalais (12,2 proc.).
Darbo partijos rinkėjai išsiskiria tuo, kad tarp jų daugiausia nežinančių, kaip atsakyti į klausimą apie koalicijas – 48,7 proc.
Liberalų sąjūdžio rinkėjų gretose nežinančių 38,7 proc., „Tvarkos ir teisingumo“ – 35 proc.
Mažiausiai neapsisprendimą ir nežinojimą demonstravo socialdemokratų rėmėjai (8,3 proc.).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2016 metų gegužės 19-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!