Kaimo moksleivių nėra už ką vežti į mokyklas

Kartojasi istorija, kai centrinė valdžia, savivaldybėms priskirdama naujas funkcijas, joms vykdyti neskiria pinigų, tokiu būdu klampindama jas į skolų liūną, teigia Vilniaus miesto savivaldybė. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos Vilniaus ir kitos šalies savivaldybės privalo kompensuoti važiavimo išlaidas į miesto mokyklas iš kaimo važiuojantiems moksleiviams.
Kaip informavo sostinės savivaldybė, Transporto lengvatų įstatymas buvo priimtas šių metų kovo 30 dieną, kai Vilniaus miesto biudžetas buvo jau patvirtintas, todėl lėšos šioms kompensacijoms mokėti nebuvo numatytos. Anot pranešimo, vien kaime gyvenantiems moksleiviams vežti Vilniaus savivaldybei metams reikėtų apie 800 tūkst. litų.

Be to, Vilniaus savivaldybė turi kompensuoti vežimo išlaidas ir kaime gyvenantiems Vilniaus apskričiai ar Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių profesinių mokymo įstaigų moksleiviams, taip pat vaikų globos namų auklėtiniams, našlaičiams, bendrabučiuose gyvenantiems, važiuojantiems moksleivių pažymėjime nurodytu maršrutu vietiniais ar priemiestiniais autobusais, keleiviniais traukiniais, laivais ir keltais.

Sostinės savivaldybės preliminariais skaičiavimais, vien Vilniaus profesinių mokyklų moksleivių vežimo kompensacijos siektų 1 mln. litų. Kokios sumos reikėtų globos įstaigų, internatinių mokyklų vaikų vežimui kompensuoti, apskritis iki šiol nepateikė.

Vilniaus savivaldybė dėl tokios padėties kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, Švietimo ir mokslo ministeriją, tačiau atsakymo, kaip bus kompensuojamos moksleivių vežimo išlaidos, savivaldybė negavo.

Rugpjūčio mėnesį Vilniaus miesto valdyba nustatė laikinąją tvarką, pagal kurią būtų kompensuojamos išlaidos vežėjams už moksleivių vežimą.

"Kadangi lėšos tokioms išlaidoms Vilniaus miesto 2000 metų biudžete nebuvo numatytos, šios tvarkos vykdymas Vilniaus savivaldybei reikštų naujų kreditorinių įsiskolinimų prisiėmimą", rašoma pranešime.

Kaip skelbta, 39 Lietuvos savivaldybės nori bylinėtis su centrine valdžia, kuri, pasak jų, pastaraisiais metais joms priskyrė papildomų funkcijų, bet neskyrė pinigų jų įgyvendinimui.

39 Lietuvos savivaldybių bendra ieškinio suma yra 189 mln. litų. Joms teisme atstovautų Savivaldybių asociacija. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuriame savo interesams atstovauja pati. Ieškininiame pareiškime nurodoma ieškinio suma - 129 456 tūkst. litų - yra susidariusi per pastaruosius trejetą metų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Teisėsauga nusprendė netirti priekabiavimo atvejo J. Miltinio teatre (1)

Teisėsauga šį pavasarį nusprendė netirti galimo Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro direktoriaus Lino Zaikausko seksualinio priekabiavimo, nes teigia neįžvelgusi šioje istorijoje visuomeninės reikšmės.

Ketvirtadienį laukiama smarkios audros (17)

Tai trečiadienio įspėjimo pranešimu pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Turtingiausių ir vargingiausių politikų TOP 10 (44)

Turtingiausias Lietuvos Seimo narys – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sajungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, sukaupęs 14,7 mln. eurų turto. Tačiau parlamente yra tautos atstovų, kurių turtas lygus nuliui.

Seime – intrigos dėl sesijos pratęsimo (13)

Tie parlamentarai, kurie jau planavo pasimėgauti vasaros malonumais Lietuvoje arba užsienyje, greičiausiai bus priversti savo planus pakoreguoti. Seimo vadovybė jau apsisprendė pratęsti pavasario sesiją. Jau neabejojama, kad ketvirtadienį tam pritars ir seniūnų sueiga.

Kultūros ministrė pasisakė apie konservatorių siūlymą griežtinti filmų kontrolę (97)

Trims Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariams pasiūlius sugriežtinti kino teatruose rodomų filmų turinio kontrolę, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson portalui LRT.lt sako sveikinanti visas iniciatyvas, kurios stiprina visuomenės informacinį atsparumą priešiškai propagandai, tačiau ragina jas geriau apsvarstyti.