Kaimo vietovėse mažėja santuokų, gausėja nesantuokinių vaikų ir senų žmonių skaičius, tačiau stambėja ūkiai ir jaunėja ūkininkai, teigia statistikai, parengę ir išleidę statistikos rinkinį "Lietuvos kaimas".
1990-2001 m. ne santuokoje gimusių vaikų dalis, palyginti su visais gimusiais vaikais, padidėjo nuo 8 iki 29 proc. Tuo tarpu mieste nesantuokinių vaikų skaičius išaugo nuo 6,5 proc. 1990 m. iki 23 proc. 2001 m.

Užpraeitų metų pradžioje kaimo vietovėse gyveno 1,149 mln. gyventojų, arba trečdalis (33,1 proc.) visų Lietuvos gyventojų. Kaime, kaip ir mieste, daugėja senų žmonių, o mažėja vaikų. Praėjusio dešimtmečio pradžioje kaime buvo 3 proc. daugiau senų žmonių negu vaikų, o 2002 m. pradžioje - net 14 proc. Didžiausia senų žmonių dalis yra Alytaus ir Utenos apskrityse.

2001 m. kaime buvo 417 tūkst. užimtųjų, tai penktadaliu mažiau nei 1998 m. Žemės ūkyje dirbo 239 tūkst. gyventojų, arba 16,5 proc. visų šalies užimtųjų. Nors mažėja užimtųjų dalis žemės ūkyje, o didėja paslaugų sferoje, vis dėlto šis rodiklis aukštesnis už daugelio ES šalių kandidačių (Estijoje - 7,1, Latvijoje - 15,1, Lenkijoje - 19,2 proc.).

Statistikai paskelbė užfiksavę ir ūkininkų ūkių stambinimo tendenciją - praėjusių metų pradžioje daugiau kaip 30 ha bendro žemės ploto turėjo 13 proc. ūkių, tuo tarpu prieš ketverius metus - 5 proc. Didžiausi ūkiai vyrauja Šiaulių apskrityje.

Vis jaunesni žmonės pradeda ūkininkauti. 2002 m. pradžioje iki 40 metų amžiaus buvo 14 proc. ūkininkų, 40-59 metų - 37 proc., 60 metų ir vyresnių - 49 proc. 1998 m. 60 metų ir vyresni ūkininkai sudarė 60 proc. Namų ūkių tyrimų duomenimis, kaimo gyventojų gyvenimo lygis yra gerokai žemesnis nei miesto. Kaimo gyventojai blogiau nei miestiečiai apsirūpinę ilgalaikio naudojimo kultūrinės ir buitinės paskirties prietaisais, gyvena erdvesniuose, tačiau blogiau aprūpintuose komunaliniais patogumais būstuose.

Statistikos departamento 2001 m. atlikta skurdo analizė parodė, kad didžiausias skurdo lygis buvo kaime. Mažesnės nei 50 proc. vartojimo išlaidų vidurkio buvo 27,3 proc. kaimo gyventojų vartojimo išlaidos, tuo tarpu miestiečių šis rodiklis sudarė 11,3 proc. Susiklostęs gyvenimo būdas kaime reikalauja mažesnių išlaidų negu mieste. Gyventojų ir būstų 2001 m. surašymo išankstiniais duomenimis, Lietuvoje buvo 21,5 tūkst. kaimo gyvenamųjų vietovių. Dauguma jų (66,7 proc.) - maži kaimai, kuriuose gyvena iki 50 žmonių. Kaimo vietovės, kuriose gyvena 500 ir daugiau žmonių, sudarė apie 2 proc. Didesnėse kaimo gyvenamosiose vietovėse geriau išplėtota socialinė infrastruktūra.

Ikimokyklinių ugdymo įstaigų kaime ir toliau mažėja, tačiau ne taip sparčiai kaip 1990-1997 m., kai jų sumažėjo beveik keturis kartus. Atsiranda tendencija bendrojo lavinimo mokyklose steigti ikimokyklinio ugdymo grupes. 2001 m. tokios grupės buvo 144 mokyklose. 2001 m. kaimo ikimokyklines įstaigas lankė 13,3 proc. 1-6 metų amžiaus kaimo vaikų (mieste - 59,3 proc.).

Sumažinus kaimo mokyklų skaičių, racionaliau naudojamos švietimo lėšos. Tačiau kilo svarbi moksleivių pavėžėjimo problema. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais 350 geltonųjų autobusų iš atokių kaimų ir gyvenviečių vežioja maždaug 100 tūkst. moksleivių.

Vienas reikšmingiausių visuomenės sveikatos rodiklių - vidutinė būsimo gyvenimo trukmė, kuri 2001 m. kaimo vyrų buvo 63,6 metų, moterų - 76,4 metų (miesto atitinkamai 67,1 m. ir 78 m.). Analizuojant sergamumo rodiklius matyti, kad vienos ligos labiau būdingos miesto, kitos - kaimo gyventojams. Kaimo gyventojams būdingesni susirgimai, susiję su aplinkos ir asmens higiena. Jie dažniau serga onkologiniais susirgimais, tuberkulioze.

Rimta socialine problema išlieka alkoholio vartojimas. Kaimo gyventojai daugiau gydosi nuo alkoholinės psichozės, miesto gyventojai - lėtinio alkoholizmo ir priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Sergamumo alkoholine psichoze rodikliai beveik nekinta ir 2001 m. kaime 100 tūkst. gyventojų teko 30,4 susirgimų (mieste - 18,6).

Kaimo gyventojų mirtingumas yra daug didesnis negu miesto. Labiausiai skiriasi jaunų kaimo ir miesto vyrų mirtingumo rodikliai. 2001 m. 20-44 m. amžiaus kaimo vyrų mirtingumas 1,5 karto didesnis negu miesto, o 25-29 m. amžiaus grupėje net 1,9 karto. Mirtingumas transporto įvykių metu kaime 67 proc. didesnis negu mieste. Atsitiktinių paskendimų 1000-iui kaimo gyventojų tenka 2 kartus daugiau negu mieste, tiek pat kartų dažnesnės ir savižudybės.

Užregistruoti nusikaltimai kaime sudaro beveik trečdalį visų šalyje užregistruotų nusikaltimų. Skaičiuojant 10 tūkst. gyventojų, smurtinių nusikaltimų kaime padaroma daugiau nei mieste. Vagysčių kaime užregistruojama maždaug 30 proc. mažiau nei mieste, plėšimų, turto prievartavimo atvejų - 3 kartus mažiau. Kas septinta vagystė kaime padaroma įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, o kas dešimta yra gyvulių vagystė. Ypač sparčiai kaime daugėja gyvulių ir automobilių vagysčių. 2001 m. užregistruotos 549 automobilių ir 1335 gyvulių vagystės (1999 m. - 405 ir 650). Kaime išaiškinama daugiau nusikaltimų nei mieste. 2001 m. kaime buvo išaiškinta 48 proc. nusikaltimų (mieste - 37 proc.)

Leidinį "Lietuvos kaimas" galima įsigyti svetainėje "Statistika Jums".

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (195)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (115)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (2)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (277)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio: formuojasi kilometrinės spūstys (9)

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio. Sprogus padangai jis atsidūrė...

A. Užkalnis. Blogybių šaknis yra dviratininkai (256)

Nežinau, ar jūs pastebėjote, bet mūsų vasarėjančioje Lietuvoje (iki kitų metų tikrai...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (43)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Išgelbėtas kajaku į Rusiją Juodąja jūra plaukęs mokslininkas (2)

Turkijoje buvo išgelbėtas keliautojas ir mokslininkas iš Rumunijos Chirazi Marianas, kuris...

Papildomi eksperimentai: D. Adomaičiui tenka galvoti ne tik apie Europos čempionatą

Nors dabar Dainiaus Adomaičio galvoje daugiausiai vietos užima mintys apie artėjantį Europos...

Jautrūs plaukai: patarimai jiems plauti

DELFI Stilius jau rašė, kas kiek dienų reikėtų plauti sausus ir riebius plaukus, tačiau žmones...