"Tai, ko gero, buvo sunkiausia diplomatinė misija mano karjeroje. Iš Lietuvos išvyksiu jausdamas tam tikrą nusivylimą dėl neišnaudotų galimybių, kurias būtų buvę galima įgyvendinti mūsų šalių gyventojų labui", - ketvirtadienį paskelbtame interviu "Vilniaus dienai" sakė ambasadorius.
V.Čchikvadzė sakė, kad "šiandienis Rusijos ir Lietuvos politinių santykių lygis niekaip neatitinka turimų galimybių ir lūkesčių", o plėtotis santykiams trukdo nesutarimai dėl istorijos ir energetikos.
"Tuo pat metu svarbus sulaikantis veiksnys plėtojant dvišalius ryšius yra susikaupusių problemų krūvis, įskaitant bendrą istoriją, energetiką ir kitas sritis. Spręsti tokias problemas pasitelkiant vien karingą retoriką yra neįmanoma", - kalbėjo ambasadorius.
Rusija susirūpinusi dėl ES Rytų partnerystės programos
Rusijai kelia susirūpinimą raginimai rinktis tarp integracinių susivienijimų Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės šalims, kurioms didelis dėmesys bus skirtas per Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES), ketvirtadienį paskelbtame interviu sakė ambasadorius.
"Tam tikrą susirūpinimą ruošiantis Rytų partnerystės viršūnių susitikimui mums kelia Vilniuje kai kurių politikų skelbiami raginimai diktuoti Rytų partnerystės tikslinėms šalims sąlygas rinktis vieną ar kitą integracinį susivienijimą", - laikraščiui sakė Rusijos ambasadorius Lietuvoje V. Čchikvadzė.
Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai ne kartą yra perspėję Ukrainą, kad ji negali tikėtis pasirašyti laisvos prekybos sutartį su ES, jei susitars dėl to su Rusijos inicijuota Muitų sąjunga, kuriai dar priklauso Baltarusija ir Kazachstanas.
ES ir Ukrainos asociacijos ir laisvos prekybos sutartis gali būti pasirašyta lapkritį Vilniuje per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai. Be Ukrainos, Rytų partnerystės programai dar priklauso Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija ir Moldova.