Po ketverių metų kai kurie Lietuvos atstovai pareiškė nusivylę darbu Europos Parlamente. Europos Parlamente (EP) dirba trylika Lietuvos atstovų. Prabėgo ketveri kadencijos metai, todėl jau galime įvertinti, kaip Briuselyje ir Strasbūre dirbo mūsų išrinkti politikai, ką jie nuveikė šalies labui.
Europos Sąjungos šalių vėliavos plevėsuoja priešais Europos Parlamentą Strasbūre (Prancūzija). Ketvirtadienį baigėsi Parlemanto sausio plenarinė sesija.
© AFP/Scanpix
Skendi politinėje migloje

Per ketverius metus Europarlamente įvyko nemažai pasikeitimų. Neliko vienintelio Liberalų demokratų partijos nario (pagal šios partijos sąrašą į EP išrinktas E.Maldeikis tapo nepartinis). Smukus Darbo partijos populiarumui, ištikimi jai liko tik du europarlamentarai – Š.Birutis ir J.Dičkutė, likusieji trys „darbiečių“ atstovai EP po skambių pareiškimų pasitraukė iš šios partijos gretų.

M.Starkevičiūtė taip pat teigia jau nepriklausanti jokiai partijai.

Visi jokiai partijai nepriklausantys EP nariai pasiliko Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijoje bei išsaugojo čia ir komitetuose turėtus postus. Europos Parlamente yra grupė jokiai partijai nepriklausančių europarlamentarų, tačiau nė vienas narystės partijoje atsisakęs Lietuvos europarlamentaras iš tiesų netapo nepriklausomas. Todėl peršasi išvada, kad gana didelė Lietuvos atstovų EP dalis neužima aiškios pozicijos nei Lietuvos, nei Europos politiniame gyvenime, skendi politinėje migloje.

Šnekučiai ir tyleniai

Plenariniuose EP posėdžiuose parlamentarai savo nuomonę gali išreikšti pasisakydami jiems rūpimais klausimais. Pirmojoje kadencijos pusėje (2004–2006 m.) šia galimybe lietuviai naudojosi retai, aktyviai pasisakydavo tik L.Andrikienė, V.Landsbergis ir J.Paleckis.

Dabar situacija yra pasikeitusi. Per ketverius metus EP plenariniuose posėdžiuose dažniausiai kalbėjo D.Budreikaitė (158 kartus), J.Paleckis (120), L.Andrikienė (102). E.Maldeikis, kuris dirba tik nuo 2006 m. rudens, EP plenariniuose posėdžiuose pasisakė 3 kartus, o G.Didžiokas, J.Dičkutė, dirbantys nuo kadencijos pradžios, – atitinkamai vos 7 ir 9 kartus.

D.Budreikaitė pasisakė darbo rinkos, tarptautinės prekybos, vystymosi ir kitais klausimais. J.Paleckis dažniausiai kalbėjo dėl padėties tarptautinių santykių, aplinkosaugos, infrastruktūros vystymo srityse.

L.Andrikienė kalbėjo ES biudžeto, energetikos, užsienio politikos, Europos kaimynystės politikos, karinių konfliktų (Irakas, Afganistanas), demokratijos plėtros ir žmogaus teisių klausimais. V.Landsbergis pasisakė tarptautinių santykių ir žmogaus teisių apsaugos klausimais.

L.Andrikienė – aktyviausia rezoliucijų rašytoja Vienas svarbiausių EP politikos vykdymo įrankių – jo rezoliucijos. Lietuvos atstovų aktyvumas šioje srityje – labai nevienodas.

Daugiausia šioje srityje dirbanti yra L.Andrikienė, kuri dalyvavo rengiant 64 Europos Parlamento rezoliucijas, dažniausiai dėl žmogaus teisių pažeidimų, karinių konfliktų sureguliavimo, ES ir Rusijos santykių, kitais užsienio politikos klausimais.

G.Didžiokas dalyvavo rengiant 59 rezoliucijas, dauguma jų dėl žmogaus teisių Birmoje, Kambodžoje, ES užsienio politikos. Ir V.Landsbergis, ir E.Maldeikis dalyvavo rengiant po 21 rezoliuciją: V.Landsbergis – dėl nusiginklavimo, ES užsienio politikos, santykių su Rusija, žmogaus teisių pažeidimų, E.Maldeikis – dėl įvairių tarptautinių konfliktų, užsienio politikos.

Stebina tai, kad Lietuvos politiniame gyvenime aktyviai dalyvavusio A.Sakalo „kraitis“ per visus ketverius metus – 0 rezoliucijų, J.Dičkutės – 1, E.Gentvilo – 2, Š.Biručio – 3 ir t. t.

Didžiausi klausinėtojai – J.Paleckis ir L.Andrikienė

Europarlamentarai gali pateikti klausimus ES Tarybai ir Europos Komisijai, į kuriuos šių ES institucijų atstovai privalo atsakyti žodžiu EP plenariniame posėdyje arba pateikti atsakymą raštu po posėdžio. Šia teise aktyviausiai naudojosi J.Paleckis (66 klausimai), L.Andrikienė (51), D.Budreikaitė (39).

J.Paleckį labiausiai domino prekyba, energetikos politika, ES reformos, Rusijos priėmimo į PPO perspektyvos, laisvas darbuotojų judėjimas ES, suaugusiųjų mokymas, diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu, informacinės visuomenės plėtra ir kiti aktualūs klausimai.

Pagrindinės L.Andrikienės klausimų temos buvo tarptautiniai santykiai (ES santykiai su JAV, Rusija, Baltarusija, kitomis valstybėmis) ir energetika (Šiaurės srovės dujotiekis, energijos tiekimo į Lietuvą saugumas, energetikos rinkos liberalizavimas). Tačiau šią europarlamentarę domina ir kuro bei maisto produktų kainų augimas, bankų paslaugų ES tobulinimas, euro įvedimas Lietuvoje, Šengeno erdvės plėtra, ES struktūrinių fondų naudojimas naujosiose ES valstybėse narėse, aplinkosauga, ypač Baltijos jūros apsauga.

D.Budreikaitė teikė klausimus apie energetiką, infrastruktūros vystymą, onkologinių ligų diagnostiką, ES regioninę politiką, biodegalų problemas, sveikatos apsaugą ir kt. Pasyviausi tarp Lietuvos europarlamentarų šioje srityje – „darbiečiai“ J.Dičkutė ir Š.Birutis, O.Juknevičienė, Valstiečių partijos atstovas G.Didžiokas.

Dar viena svarbi darbo EP sritis – EP pranešimų rengimas. Dažniausia jų pagrindu vėliau būna parengiamos rezoliucijos, dėl kurių balsuoja EP. Jų mūsų išrinkti europarlamentarai pateikė vos vieną kitą.

Ar tikrai rinkėjai yra svarbūs politikams?

Politikai, neišskiriant europarlamentarų, teigia, kad rinkėjai, jų nuomonė jiems yra labai svarbūs ir reikalingi, tačiau ketverių metų patyrimas rodo ką kita: nors EP skiria nemažai lėšų kiekvienam europarlamentarui, informacijos apie jų veiklą sklaidai, toli gražu ne visi europarlamentarai, taip pat ir išrinkti Lietuvoje, naudojasi galimybe informuoti visuomenę apie savo darbą.

Beveik visi Lietuvos atstovai EP turi interneto svetaines (nepavyko aptikti tik E.Gentvilo ir G.Didžioko interneto svetainių pėdsakų), kuriose nušviečia savo veiklą. Tarp jų išsiskiria L.Andrikienės ir J.Paleckio svetainės, kurios nuolat atnaujinamos. Be to, šie du politikai randa laiko rašyti ir internetinį dienoraštį arba blogą.

Lietuvoje pastebėtas ir palankiai vertinamas dar vienas kai kurių europarlamentarų darbas – ataskaitos rinkėjams už nuveiktus darbus naudojantis tradicinėmis priemonėmis, t. y. spauda, knygų leidyba.

Aktyviausi šioje srityje yra L.Andrikienė ir V.Landsbergis. L.Andrikienė su padėjėjais leidžia spalvotą, moteriškai elegantišką ir turiningą žurnalą „Europos laiku“, kuris nemokamai platinamas visoje Lietuvoje milžinišku tiražu (50–65 tūkst. egz.).

Žurnale – ES aktualijos, naujienos iš EP, L.Andrikienės pasisakymai, klausimai Europos Komisijai ir Tarybai, pastarųjų atsakymai, EP narių iš kitų ES valstybių interviu ir pan. Tik ką pasirodė ir šios EP narės sudaryta ir redaguota knyga „Vertybės ir politika“, kurioje – L.Andrikienės Vilniuje prieš metus surengtos tarptautinės konferencijos medžiaga, įdomūs, turiningi pranešimai, knyga gausiai iliustruota renginio nuotraukomis.

V.Landsbergis kasmet išleidžia bent po vieną nemažos apimties knygą apie savo darbą Europos Parlamente, kuriose – jo pasisakymai, pasiūlymai rezoliucijoms, nuomonės, klausimai.

J.Paleckis taip yra išleidęs knygą „Gyvenimas trikampyje: Vilnius–Briuselis–Strasbūras“ apie darbą Europos Parlamente.

Tačiau tokių europarlamentarų – tik trejetas, kitiems ryšys su visuomene, informacijos apie savo darbą sklaida yra mažesnės svarbos dalykas, o kai kuriems – ir visai beprasmis užsiėmimas.

Rezultatai galėtų būti ir geresni

Vokietijai Europos Parlamente atstovauja 99 nariai, D. Britanijai, Prancūzijai ir Italijai – po 78, Lenkijai ir Ispanijai – 54, Rumunijai – 35. Mūsų atstovų EP – tikrai nedaug – vos trylika. Kai kurie iš jų jau pareiškė nusivylę darbu EP ir neketinantys siekti naujo mandato 2009 m. vyksiančiuose EP rinkimuose.

Tačiau jau dabar aišku, kad, jei visi Lietuvos atstovai EP dirbtų visa jėga, tai ir nusivylimo parlamentu bei savo darbo rezultatais būtų mažiau, o naudos Lietuvai – gerokai daugiau. Ketveriems darbo EP metams pasibaigus, akivaizdu, kad nuosekliausiai, nesiblaškydami dirba labiausiai patyrę Lietuvos parlamentarai – L.Andrikienė, J.Paleckis ir V.Landsbergis, kitiems juos belieka tik vytis.

Norintys ir toliau dirbti EP, Lietuvos atstovai turės kandidatuoti politinių partijų sąrašuose. Rinkėjai ir partijos turėtų atkreipti dėmesį į per kadenciją nuveiktus jų darbus ir nebalsuoti už neaktyvius, Lietuvai atstovauti nesistengiančius ar tiesiog nesugebančius dirbti europarlamentarus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (10)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (97)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (200)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (206)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (19)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (220)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (36)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (6)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (4)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (21)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...